Turinys
Per pastaruosius du tūkstantmečius Jėzaus vardą įvairiais vertimais (Jesu, Yeshua, ʿIsà, Yēsū ir t. t.) žinojo daugiau žmonių nei bet kurį kitą vardą. Daugiau nei 2,2 mlrd. žmonių visame pasaulyje save laiko Jėzaus sekėjais, o dar milijardai žino Jo vardą.
Jėzaus Kristaus vardas atspindi tai, kas Jis yra - mūsų šventasis Gelbėtojas ir Išganytojas.
Taip pat žr: 25 svarbios Biblijos eilutės apie kitas religijas (galingos)- "Atsiverskite ir pasikrikštykite Jėzaus Kristaus vardu savo nuodėmėms atleisti, ir gausite Šventosios Dvasios dovaną" (Apd 2, 38).
- "Jėzaus vardui turi nusilenkti visi keliai danguje, žemėje ir po žeme" (Filipiečiams 2, 10).
- "Visa, ką tik darote žodžiu ar darbu, darykite Viešpaties Jėzaus vardu, per Jį dėkodami Dievui Tėvui" (Kolosiečiams 3,17).
Tačiau kai kurie žmonės vartoja frazę "Jėzus H. Kristus". Iš kur atsirado ta "H"? Ar tai pagarbus būdas vadinti Jėzų? Pasitikrinkime.
Kas yra Jėzus?
Jėzus yra antrasis Trejybės asmuo: Tėvas, Jėzus Sūnus ir Šventoji Dvasia. trys atskiri dievai, bet vienas Dievas trijuose dieviškuose Asmenyse. Jėzus sakė: "Aš ir Tėvas esame viena" (Jn 10, 30).
Jėzus visada egzistavo kartu su Dievu Tėvu ir Šventąja Dvasia. Jis viską sukūrė:
- Pradžioje buvo Žodis, ir Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis buvo pradžioje pas Dievą. Visa atsirado per Jį, ir be Jo neatsirado nė vieno daikto, kuris būtų atsiradęs. Jame buvo gyvybė, ir gyvybė buvo žmonijos šviesa (Jn 1, 1-4).
Jėzus visada egzistavo, bet Jis "įsikūnijo" arba gimė žmogui, moteriai Marijai. Jis vaikščiojo šioje žemėje kaip žmogus (visiškai dievas ir visiškai žmogus tuo pačiu metu) maždaug 33 metus. Jis buvo fantastiškas mokytojas, o Jo nuostabūs stebuklai, tokie kaip tūkstančių žmonių išgydymas, vaikščiojimas vandeniu ir žmonių prikėlimas iš numirusių, įrodė, kad H.
Jėzus yra viešpačių Viešpats ir karalių Karalius, visatos valdovas ir mūsų ilgai lauktas Mesijas. Būdamas žmogus, Jis kentėjo mirtį ant kryžiaus, prisiimdamas ant savo kūno pasaulio nuodėmes ir panaikindamas Adomo nuodėmės prakeiksmą. Jis yra Dievo Avinėlis, kuris išlaisvina mus iš Dievo rūstybės, jei tik Juo tikime.
- "Jei lūpomis išpažinsi Jėzų kaip Viešpatį ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. Juk širdimi žmogus tiki, o tai lemia teisumą, ir lūpomis išpažįsta, o tai lemia išganymą" (Romiečiams 10, 9-10).
Ką reiškia raidė H Jėzuje H Kristuje?
Pirma, tai nėra iš Biblijos. Antra, tai nėra oficialus pavadinimas, bet kažkas, kas įtraukiama, kai kai kurie žmonės vartoja Jėzaus vardą kaip keiksmažodį.
Taigi, kodėl kai kurie žmonės ten rašo "H"? Tai, matyt, tęsiasi porą šimtmečių, o "H" reikšmė yra šiek tiek neaiški. Niekas nėra visiškai tikras, ką ji reiškia, bet labiausiai pagrįsta teorija yra ta, kad ji kilusi iš graikiško Jėzaus vardo: ΙΗΣΟΥΣ.
Katalikų ir anglikonų kunigai ant savo drabužių nešiojo monogramą, vadinamą "kristograma", sudarytą iš pirmųjų trijų graikiško žodžio Jėzus raidžių. Priklausomai nuo to, kaip ji buvo užrašyta, ji atrodė maždaug taip: "JHC." Kai kurie žmonės klaidingai interpretuoja monogramą kaip Jėzaus inicialus: "J" reiškė Jėzų, o "C" - Kristų. Niekas nežinojo, ką reiškia "H", bet kai kurie manė, kad tai vidurinė Jėzaus raidė.pradinis.
Kai kurie žmonės, ypač vaikai ar suaugusieji, kurie nemokėjo skaityti, galvojo, kad "H" reiškia vardą "Haroldas". Kai jie girdėdavo bažnyčioje skaitomą Viešpaties maldą, "Tebūnie tavo vardas" skambėdavo kaip "Haroldas, tebūnie tavo vardas".
Kodėl žmonės sako "Jėzus H Kristus" ir iš kur tai atsirado?
Frazė "Jėzau Kristau" kaip pykčio, nuostabos ar susierzinimo šūksnis Šiaurės Amerikoje ir Didžiojoje Britanijoje pradėta vartoti bent nuo XIX a. pradžios. Ji sakoma taip pat, kaip žmonės nustebę ar nusiminę sako "Jėzau Kristau!" arba "O mano Dieve!". Tai vulgarus ir įžeidžiantis keiksmažodis.
Ką reiškia Jėzaus vardas?
Jėzaus šeima ir draugai nevadino jo "Jėzumi", nes toks yra jo vardas anglų kalba. Jėzus kalbėjo koine graikų (Aleksandro Didžiojo dėka) ir aramėjų kalbomis (Jėzus mokėjo abi šias kalbas). Jeruzalės šventykloje ir kai kuriose sinagogose buvo kalbama ir skaitoma hebrajiškai. Tačiau Biblijoje rašoma, kad Jėzus bent kartą sinagogoje skaitė Senojo Testamento vertimą iš koine graikų kalbos Septuagintos vertimo (Luko4, 16-18), o kitais atvejais kalba aramėjiškai (Mk 5, 41; 7, 34; 15, 34; 14, 36).
Taip pat žr: Cezationizmas ir tęstinumas: didieji debatai (kas laimi)Jėzaus hebrajiškas vardas yra יְהוֹשׁוּעַ (Yehoshua), kas reiškia "Viešpats yra išgelbėjimas". "Jozuė" - tai kitas būdas pasakyti vardą hebrajiškai. Graikiškai Jis buvo vadinamas Iésous, o aramėjiškai - Yēšūă'.
Dievo angelas pasakė Marijos sužadėtiniui Juozapui: "Tu pavadinsi Jį vardu Jėzus, nes Jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių." (Mato 1, 21-22)
Kokia Jėzaus pavardė?
Jėzus galėjo neturėti oficialios pavardės. Kai Jo laikų ir socialinio statuso žmonės turėjo "pavardę", paprastai tai būdavo asmens gimtasis miestas (Jėzus iš Nazareto, Apd 10, 38), profesija (Jėzus dailidė, Mk 6, 3) arba nuoroda į asmens tėvą. Jėzus galėjo vadintis Ješua ben Josifu (Jėzus, Juozapo sūnus), nors Biblijoje šis vardas neminimas. Tačiau Jo gimtajame miesteiš Nazareto, Jis buvo vadinamas "dailidės sūnumi" (Mt 13, 55).
"Kristus" buvo ne Jėzaus pavardė, o apibūdinantis titulas, reiškiantis "pateptasis" arba "Mesijas".
Ar Jėzus turi antrąjį vardą?
Tikriausiai ne. Biblijoje nėra kito Jėzaus vardo.
Kaip galiu asmeniškai pažinti Jėzų?
Tikroji krikščionybė - tai santykis su Jėzumi Kristumi. Tai nėra ritualų laikymasis ar gyvenimas pagal tam tikrą moralės kodeksą, nors Biblijoje pateikiamos etinės gairės, kuriomis turėtume vadovautis. Dievo moralę priimame ne tam, kad išsigelbėtume, bet kad patiktume Dievui ir džiaugtumės laimingesniu gyvenimu bei taikia visuomene. Sąžiningas gyvenimo būdas suteikia mums gilesnį artumą su Dievu, kai Jį pažįstame, tačiau taineišgelbės mūsų.
- "Jis pats savo kūnu ant medžio prisiėmė mūsų nuodėmes, kad mes mirtume nuodėmei ir gyventume teisumui. 'Jo žaizdomis jūs esate išgydyti'" (1 Pt 2, 24).
Krikščionybė skiriasi nuo kitų religijų tuo, kad Jėzus kviečia mus į santykį:
- "Štai aš stoviu prie durų ir beldžiu; jei kas išgirs mano balsą ir atidarys duris, įeisiu pas jį ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi" (Apr 3, 20).
Dievas sukūrė tave ir visą žmoniją pagal savo paveikslą, kad galėtum užmegzti santykius su Juo. Kadangi Jėzus paaukojo savo gyvybę ant kryžiaus už tave ir visą žmoniją, gali gauti nuodėmių atleidimą, amžinąjį gyvenimą ir artumą su Dievu. Išpažink ir atgailauk (nusigręžk nuo) savo gyvenimo nuodėmių. Tikėjimu tikėk Jėzų kaip savo Viešpatį ir Gelbėtoją.
Kai priimate Kristų kaip savo Gelbėtoją, tampate Dievo vaiku:
- "O visiems, kurie Jį priėmė, tiems, kurie įtikėjo Jo vardą, Jis davė teisę tapti Dievo vaikais" (Jn 1, 12).
Išvada
Moralinės gairės, kurias Dievas mums duoda Biblijoje, apibendrintos dešimtyje įsakymų, pateiktų Pakartoto Įstatymo 5, 7-21. Dievo įsakymų laikymasis yra esminis dalykas mūsų gyvenime su Dievu. Jei Jį mylime, laikomės Jo nurodymų (Pakartoto Įstatymo 11, 1). Jei laikomės Jo įsakymų, būsime stiprūs ir įgysime viską, ką Dievas nori, kad turėtume (Pakartoto Įstatymo 11, 8-9).
Trečiasis įsakymas yra toks:
- "Neimk Viešpaties, savo Dievo, vardo veltui, nes Viešpats nepaliks nenubausto to, kuris ims veltui Jo vardą" (Pakartoto Įstatymo 5:11).
Ką reiškia veltui vartoti Dievo vardą? Žodis "veltui", kaip čia pavartotas, reiškia tuščias, apgaulingas arba bevertis. Dievo vardą, įskaitant Jėzaus vardą, reikia gerbti ir gerbti tokį, koks jis yra: aukštas, šventas, galintis išgelbėti ir išgelbėti. Jei Jėzaus vardą vartojame kaip keiksmažodį, tai yra bjauri nepagarba.
Taigi nuodėmė yra sakyti "Jėzus Kristus!" arba "Jėzus H. Kristus" išreiškiant pyktį ar susijaudinimą. Dievas NORI, kad mes kalbėtume Jėzaus vardą, bet su pagarba, malda ir šlovinimu.
Jei Dievo vardą vartojame lengvabūdiškai, pavyzdžiui, sakydami: "O, mano Dieve!", kai nekalbame. į Dievas, bet tiesiog išreiškia nuostabą, tai yra nevertingas Jo vardo vartojimas. Jei pagaunate save taip darant, atsiprašykite Dievo už neapdairų Jo vardo vartojimą ir ateityje Jo vardą vartokite tik su didžiausia pagarba.
- "Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas" (Lk 2, 13 - "šventas" reiškia "laikomas šventu").
- "Viešpatie, mūsų Viešpatie, koks didingas Tavo vardas visoje žemėje!" (Ps 8, 1)
- "Skirkite Viešpačiui jo vardo šlovę" (Ps 29, 2).