Turinys
Ką Biblija sako apie Tėvo meilę?
"Kai apaštalas Paulius sakė: "Mes šaukiamės: 'Abba, Tėve'", ką jis turėjo omenyje? Kartais mes galvojame apie Dievą kaip apie mūsų kūrėją ir teisingą teisėją. Tačiau kai kuriems iš mūsų sunku suvokti mūsų artimus santykius su Dievu kaip su mylinčiu Tėvu."
"Kai suvokiame Tėvo meilę Sūnui Jėzui, galime pradėti suvokti Tėvo meilės mums gelmes. Turime suvokti, kad Dievas yra geras Tėvas, o kartais tai sunku padaryti, jei mūsų žemiškieji tėvai buvo labai ydingi. Suvokti Dievo gerumą - mūsų atžvilgiu - ir Jo meilės gelmes yra nepaprastai gydantis dalykas. Įvertinti mūsų, kaip Dievo vaikų, privilegijas ir pareigasgilina mūsų santykius su Dievu ir paaiškina mūsų vaidmenį gyvenime."
"Biblinio žemiškojo tėvo vaidmens supratimas padeda mums suvokti Dievo, kaip dangiškojo Tėvo, santykį su mumis. Galime ilsėtis Jo meilėje."
"Nėra tokio blogio, kurio tėvo meilė negalėtų atleisti ir uždengti, nėra tokios nuodėmės, kuri neprilygtų jo malonei." Timothy Kelleris
Krikščioniškos citatos apie Tėvo meilę
"Dievo blogio problemos sprendimas yra jo Sūnus Jėzus Kristus. Tėvo meilė pasiuntė savo Sūnų mirti už mus, kad nugalėtų blogio jėgą žmogaus prigimtyje: tai krikščioniškosios istorijos esmė." Peteris Kreeftas
"Šėtonas nuolat stengiasi į mūsų širdis įšvirkšti tą nuodą, kad nepasitikėtume Dievo gerumu - ypač ryšium su Jo įsakymais. Štai kas iš tikrųjų slypi už viso blogio, geismo ir nepaklusnumo. Nepasitenkinimas savo padėtimi ir dalia, potraukis tam, ką Dievas išmintingai sulaikė nuo mūsų. Atmeskite bet kokią užuominą, kad Dievas yra nepagrįstai griežtas su jumis. Pasipriešinkite iš visų jėgų.bjaurėkitės viskuo, kas verčia jus abejoti Dievo meile ir Jo meilumu jums. Neleiskite, kad kas nors verstų jus abejoti Tėvo meile savo vaikui." A. W. Pink.
"Geras tėvas yra vienas iš labiausiai negiedamų, negerbiamų, nepastebimų, bet kartu vienas iš vertingiausių mūsų visuomenės turtų." Billy Grahamas
Tėvo meilė Sūnui
Jėzui per krikštą išlipus iš vandens, balsas iš dangaus pranešė,
- "Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi" (Mt 3, 16-17).
Baigiantis Jėzaus žemiškajai tarnystei, Dievas Tėvas pakartojo šiuos žodžius Jėzaus perkeitimo metu:
- "Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi; jo klausykite!" (Mt 17, 5).
Dievas pristatė pasauliui savo brangųjį Sūnų! Jis pavadino Jėzų savo mylimuoju. Kadangi Jėzus nuo begalybės buvo Dievybės dalis, abipusė meilė tarp Jėzaus ir Jo Tėvo buvo pirmoji egzistuojanti meilė.
- "... nes Tu pamilo mane prieš pasaulio sukūrimą" (Jono 17, 24).
Dievas taip mylėjo Sūnų, kad davė Jėzui viską ir apreiškė Jam viską, ką darė.
- "Tėvas myli Sūnų ir viską pavedė į Jo rankas" (Jn 3, 35).
- "Juk Tėvas myli Sūnų ir parodo jam viską, ką pats daro" (Jn 5, 20).
Jėzaus meilė mums atspindi Tėvo meilę Jam.
- "Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau; pasilikite mano meilėje" (Jn 15, 9).
1. Mt 3, 16-17 (NTV) "Kai tik Jėzus buvo pakrikštytas, jis išlipo iš vandens. Tą akimirką atsivėrė dangus, ir jis išvydo Dievo Dvasią, nusileidusią kaip balandis ir nutūpusią ant jo. 17 Ir balsas iš dangaus tarė: "Šitas yra mano Sūnus, kurį aš myliu; juo aš gėriuosi".
2. Mato 17,5 (NKJV) "Jam dar tebekalbant, štai šviesus debesis uždengė juos, ir staiga iš debesies pasigirdo balsas: "Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!"
3. Jn 3, 35: "Tėvas myli Sūnų ir viską atidavė į Jo rankas".
4. Hebrajams 1,8 "O apie Sūnų jis sako: "Tavo sostas, o Dieve, bus amžinas per amžius; teisingumo skeptras bus Tavo karalystės skeptras".
5. Jn 15, 9: "Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau; pasilikite mano meilėje".
6. Jn 17, 23: "Aš juose ir Tu manyje - kad jie būtų tobulai suvienyti, kad pasaulis žinotų, jog Tu mane siuntei ir mylėjai juos taip, kaip mane mylėjai."
7. Jn 17, 26: "Aš jiems paskelbiau Tavo vardą ir toliau skelbsiu, kad meilė, kurią Tu turi man, būtų juose ir aš juose".
8. Jn 5, 20: "Juk Tėvas myli Sūnų ir parodo jam viską, ką jis daro. Taip, ir jis parodys jam dar didesnių darbų už šituos, kad jūs nustebtumėte".
9. 2 Pt 1, 17 "Jis gavo garbę ir šlovę iš Dievo Tėvo, kai iš didingos šlovės pasigirdo balsas: "Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi".
10. Mt 12, 18: "Štai mano tarnas, kurį išsirinkau, mano mylimasis, kuriuo gėrisi mano siela. Ant jo aš uždėsiu savo Dvasią, ir jis skelbs tautoms teisingumą".
11. Mk 9, 7 "Tuomet pasirodė debesis ir apgaubė juos, ir iš debesies pasigirdo balsas: "Šitas yra mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!"
12. Lk 3, 22 "ir Šventoji Dvasia nužengė ant Jo kūnu kaip balandis. Ir pasigirdo balsas iš dangaus: "Tu esi mano mylimasis Sūnus, Tavimi aš gėriuosi".
Tėvo meilė mums
- "Iš meilės Jis iš anksto paskyrė mus įvaikinti savo sūnumis per Jėzų Kristų pagal savo valios malonumą" (Efeziečiams 1, 4-5).
- "Štai kokią meilę Tėvas mums suteikė, kad vadinamės Dievo vaikais. Ir mes tokie esame!" (1 Jn 3, 1).
Jei jums teko laimė tapti tėvais, tikriausiai prisimenate, kaip pirmą kartą laikėte savo vaiką. Akimirksniu iki ausų įsimylėjote tą mažytį ryšulėlį - meile, kurios net neįsivaizdavote, kad sugebate. Kūdikis nepadarė nieko, kad nusipelnytų jūsų meilės. Jūs mylėjote jį besąlygiškai ir karštai.
Dievas mus mylėjo dar prieš mums tampant Jo šeimos nariais. Jis iš anksto paskyrė mus meilei. Ir Jis myli mus kaip savo vaikus visiškai, besąlygiškai ir karštai. Jis myli mus taip, kaip myli Jėzų.
- "Aš suteikiau jiems šlovę, kurią Tu man davei, kad jie būtų viena, kaip mes esame - aš juose ir Tu manyje - kad jie būtų tobulai vieningi, kad pasaulis žinotų, jog Tu mane siuntei ir mylėjai juos taip, kaip mane mylėjai" (Jn 17, 22-23).
Vienas dalykas - protu suvokti, kad Dievas yra mylintis dangiškasis Tėvas ir padarė mus savo vaikais. Kartais sudėtinga šią tiesą įsisąmoninti. Kodėl? Galime jaustis neverti sūnystės ir neverti Jo meilės. Galime jaustis taip, tarsi turėtume kaip nors nusipelnyti Jo meilės. Galime jausti, kad turime kontroliuoti, o ne pasitikėti Juo, kad Jis yra mūsų Tėvas.savo jėgomis, užuot ieškoję Dangiškojo Tėvo patarimo, mes prarandame Jo meilės palaiminimus. Mes veikiame kaip našlaičiai, o ne kaip Dievo vaikai.
13. Ef 1, 4-5: "Juk jis išsirinko mus savyje dar prieš pasaulio sukūrimą, kad būtume šventi ir nepriekaištingi jo akyse. Iš meilės 5 jis iš anksto paskyrė mus įvaikystei per Jėzų Kristų pagal savo norą ir valią".
14. 1 Jn 4, 16 (NLT) "Mes žinome, kaip stipriai Dievas mus myli, ir pasitikime jo meile. Dievas yra meilė, ir visi, kurie gyvena meile, gyvena Dieve, ir Dievas gyvena juose".
15. 1 Jn 4, 7: "Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė kyla iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą".
16. 1 Jn 4, 12: "Dievo niekas niekada nėra matęs, bet jei mylime vieni kitus, Dievas pasilieka mumyse, ir Jo meilė mumyse yra tobula".
17. Jn 13, 34: "Aš jums duodu naują įsakymą: Mylėkite vieni kitus. Kaip aš jus mylėjau, taip ir jūs turite mylėti vieni kitus".
18. 1 Jn 4, 9 "Štai kaip tarp mūsų apsireiškė Dievo meilė: Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per Jį".
19. Rom 13, 10: "Meilė nedaro nieko blogo savo artimui. Todėl meilė yra įstatymo įvykdymas".
20. Jn 17, 22-23: "Aš daviau jiems šlovę, kurią tu man davei, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena - 23 aš juose ir tu manyje, - kad jie pasiektų visišką vienybę. Tada pasaulis pažins, kad tu mane siuntei ir mylėjai juos, kaip mane mylėjai".
21. 1 Jn 4, 10 "Tai yra meilė: ne mes pamilome Dievą, bet Jis pamilo mus ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimo auką už mūsų nuodėmes".
22. Ozėjas 3,1 (ESV) "Ir Viešpats man tarė: "Eik ir vėl mylėk moterį, kurią myli kitas vyras ir kuri yra svetimautoja, kaip Viešpats myli Izraelio vaikus, nors jie atsigręžia į kitus dievus ir mėgsta razinų pyragėlius.
23. Ef 5, 2 "ir eikite meilės keliu, kaip Kristus mus pamilo ir atidavė save už mus kaip kvapnią atnašą ir auką Dievui".
24. 1 Jn 3, 1 "Žiūrėkite, kokią meilę Tėvas mums suteikė, kad vadinamės Dievo vaikais, ir mes tokie esame. Pasaulis mūsų nepažįsta todėl, kad nepažino jo".
25. Jn 3, 16 "Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą".
26. Pr 22, 2 "Imk savo sūnų, - tarė Dievas, - savo vienintelį sūnų Izaoką, kurį myli, ir eik į Morijos žemę. Ten paaukok jį kaip deginamąją auką ant vieno iš kalnų, kuriuos tau parodysiu".
Dievas yra geras Tėvas
Kartais esame linkę manyti, kad Dievas yra tokio pat charakterio kaip ir mūsų žemiškieji tėvai. Kai kuriems iš mūsų teko laimė turėti nuostabius, dėmesingus ir dievobaimingus tėvus, o kitiems - ne. Taigi tie, kurių tėvai niekada nebuvo šalia arba buvo nedėmesingi, gali manyti, kad Dievas yra tolimas ir atsiskyręs. Tie, kurių tėvai buvo nuotaikingi, irzlūs, neracionalūs ir griežti, gali manyti, kad Dievas yragali būti sunku suvokti, kokia gili, plati ir beribė yra Tėvo meilė. gali būti sunku suvokti, kad Dievas yra DORAS tėvas ir yra už mus, o ne prieš mus.
Jei tokia yra jūsų patirtis, turite leisti Dievo žodžiui ir Šventajai Dvasiai išgydyti ir pataisyti jūsų mąstyseną. Skaitykite ir apmąstykite Raštus, kuriuose kalbama apie Dievo gerumą, ir prašykite Dievą duoti jums tikrą supratimą, kad Jis yra geras Tėvas.
- "Viešpats yra gailestingas ir maloningas, lėtas pykti, kupinas meilės... Kaip aukštai dangus virš žemės, taip didelis Jo meilės jausmas tiems, kurie Jo bijo... Kaip tėvas gailisi savo vaikų, taip Viešpats gailisi tų, kurie Jo bijo." (Ps 103, 8. 11. 13)
- "Taigi jei jūs, kurie esate blogi, mokate duoti gerų dovanų savo vaikams, juo labiau jūsų Tėvas danguje duos gerų dalykų tiems, kurie Jį prašo!" (Mt 7, 11).
- "Tu esi geras ir darai, kas gera, mokyk mane savo nuostatų." (Ps 119, 68).
- "Ir mes žinome, kad Dievas viską daro taip, kad išeitų į gera mylintiems Dievą, pašauktiems pagal Jo sumanymą" (Romiečiams 8:28).
- "Jei Dievas už mus, tai kas prieš mus? Tas, kuris nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus, kaipgi su Juo neduos mums visko?" (Romiečiams 8:31-32).
27. Ps 103, 8: "Viešpats gailestingas ir maloningas, lėtas pykti, kupinas meilės".
28. Skaičių 14,18 "Viešpats yra lėtas pykti ir kupinas meilės, atleidžiantis kaltę ir nusižengimą. Tačiau jis jokiu būdu nepaliks kaltųjų nenubaustų; jis aplankys tėvų kaltę ant jų vaikų iki trečios ir ketvirtos kartos".
29. Ps 62, 12: "ir meilės atsidavimą Tau, Viešpatie. Juk Tu atlyginsi kiekvienam pagal jo darbus".
30. 1 Jn 3, 1 - "Žiūrėkite, kokią meilę Tėvas mums davė, kad vadintumės Dievo vaikais, ir mes tokie esame. Pasaulis mūsų nepažįsta todėl, kad nepažino Jo".
31. Iš 34,6 "Tada Viešpats praėjo priešais Mozę ir sušuko: "Viešpats, Viešpats Dievas, gailestingas ir maloningas, lėtas pykti, kupinas meilės ir ištikimybės".
32. Ps 68, 5 (KB): "Našlaičių tėvas ir našlių teisėjas yra Dievas savo šventoje buveinėje".
33. Ps 119, 68: "Tu esi geras, ir ką darai, yra gera; išmokyk mane savo nuostatų".
34. Ps 86, 5: "Juk Tu, Viešpatie, esi maloningas ir atlaidus, turtingas meilės visiems, kurie Tavęs šaukiasi".
35. Iz 64, 8: "Tačiau tu, Viešpatie, esi mūsų Tėvas. Mes esame molis, o tu - puodžius, visi esame tavo rankų darbas".
36. Ps 100, 5: "Nes Viešpats yra geras, jo meilė išlieka per amžius, jo ištikimybė tęsiasi per visas kartas".
37. Luko 18,18-19 (NKJV) Vienas valdovas paklausė Jį: "Gerasis Mokytojau, ką man daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?" Jėzus jam atsakė: "Kodėl vadini mane geru? Niekas nėra geras, tik vienas, tai yra Dievas.
38. Romiečiams 8,31-32 "Tad ką gi atsakysime į tai? Jei Dievas už mus, tai kas gali būti prieš mus? 32 Tas, kuris nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė jį už mus visus, - kaipgi kartu su juo maloningai neduos ir mums visko?"
39. 1 Korintiečiams 8,6 - "Tačiau mums yra vienas Dievas Tėvas, iš kurio visa yra ir dėl kurio mes egzistuojame, ir vienas Viešpats Jėzus Kristus, per kurį visa yra ir per kurį mes egzistuojame."
40. 1 Pt 1, 3 "Tebūna palaimintas mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas ir Tėvas! Pagal savo didį gailestingumą jis padarė, kad mes atgimtume gyvajai vilčiai per Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš numirusių".
41. Jn 1, 14 "Ir Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų, ir mes matėme Jo šlovę, šlovę, kaip viengimio Sūnaus iš Tėvo, pilną malonės ir tiesos".
Kokia gili yra Tėvo meilė?
Tėvas giliai myli visą žmoniją, bet ypač tuos, kurie Juo tiki ir yra priimti kaip Jo sūnūs ir dukterys. Dangiškojo Tėvo gili meilė mums yra pagrindinė visos Biblijos žinia. Tėvo meilė mums yra tokia gili, kad jos neįmanoma išmatuoti. Jis mus myli taip giliai, kad net tada, kai mes maištavome prieš Jį, atidavė savo viengimį Sūnų Jėzų mirti už mus.Jis tai padarė, kad taptume Jo įvaikiais. Jis myli mus besąlygiškai ir pasiaukojančiai.
- "Meilė yra ne tai, kad mes pamilome Dievą, bet kad Jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes" (1 Jn 4, 10).
42. Ef 3, 17-19: "kad Kristus tikėjimu apsigyventų jūsų širdyse. Ir meldžiu, kad jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje, 18 kartu su visa šventąja Viešpaties tauta turėtumėte galios suvokti, kokia plati, ilga, aukšta ir gili yra Kristaus meilė, 19 ir pažinti tą meilę, kuri pranoksta pažinimą, - kad būtumėte pripildyti iki visos Dievo pilnatvės".
43. 1 Pt 2, 24 "Jis pats savo kūnu ant medžio užnešė mūsų nuodėmes, kad mes, mirę nuodėmėms, gyventume teisumui; jo žaizdomis jūs buvote išgydyti".
44. 1 Jn 4, 10 "Tai yra meilė: ne mes mylėjome Dievą, bet Jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimo auką už mūsų nuodėmes".
45. Romiečiams 5,8 "Bet Dievas savo meilę mums įrodo tuo, kad Kristus numirė už mus, kai dar buvome nusidėjėliai".
Taip pat žr: 21 įkvepiančios Biblijos eilutės apie juoką ir humorą46. "Malonė, gailestingumas ir ramybė tebūna su mumis nuo Dievo Tėvo ir Jėzaus Kristaus, Tėvo Sūnaus, tiesoje ir meilėje".
47. 2 Korintiečiams 6:18 "Ir: "Aš būsiu jums Tėvas, o jūs būsite mano sūnūs ir dukterys, sako visagalis Viešpats".
Ką reiškia, kad esame Dievo vaikai?
- "O tiems, kurie Jį priėmė, Jis davė teisę tapti Dievo vaikais, tikintiems Jo vardą, gimusiems ne iš kraujo, ne iš kūno ir ne iš vyro valios, bet iš Dievo" (Jn 1, 12-13).
- "Nes visi, kurie yra vedami Dievo Dvasios, yra Dievo sūnūs ir dukterys. Juk jūs gavote ne vergystės dvasią, vėl vedančią į baimę, bet gavote įvaikystės dvasią, kuria šaukiame: "Abba! Tėve!" Pati Dvasia mūsų dvasia liudija, kad esame Dievo vaikai, o jei vaikai, tai ir paveldėtojai, Dievo paveldėtojai ir bendraturčiai suKristų, jei iš tiesų su Juo kenčiame, kad kartu su Juo būtume pašlovinti" (Romiečiams 8, 14-17).
Pirmiausia, kai priimame Jėzų Kristų kaip savo Viešpatį ir Gelbėtoją, mes atgimstame į Dievo šeimą. Mes tampame Dievo vaikais, o Šventoji Dvasia akimirksniu apsigyvena mumyse ir mus veda bei moko.
Biblijoje sakoma, kad mes šaukiame: "Abba, Tėve!" Abba reiškia "Tėve!" Taip vaikas vadina savo tėvą - tai meilės ir pasitikėjimo titulas.
Jei esame Dievo vaikai, tai esame Kristaus bendrapaveldėtojai. Akimirksniu tampame karališkosios šeimos nariais, mums suteikiama malonė ir privilegija. Dievas mus prikėlė kartu su Kristumi ir pasodino kartu su Juo dangaus karalystėse Kristuje Jėzuje (Ef 2, 6).
Tačiau kaip Dievo vaikai mes kenčiame kartu su Jėzumi. Tai skiriasi nuo "paprastos" kančios, kurią patiria kiekvienas žmogus, nesvarbu, ar jis tikintis, ar ne, pavyzdžiui, liga, netektis ar įžeisti jausmai. su Kristus reiškia, kad mūsų kančia kyla iš mūsų vienybės su Juo, iš spaudimo ir persekiojimo dėl mūsų tikėjimo. Tai kančia, kurią patyrė apaštalai, kai buvo mušami ir kankinami dėl savo tikėjimo. Tai kančia, kurią šiandien patiria krikščionys musulmoniškuose ir komunistiniuose kraštuose. Ir kai mūsų pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis, tai kančia, kuri mūsų laukia dėl mūsų tikėjimo.
48. Jn 1, 12-13 "Tačiau visiems, kurie jį priėmė, tiems, kurie įtikėjo jo vardą, jis davė teisę tapti Dievo vaikais - 13 vaikais, gimusiais ne iš prigimties, ne iš žmogaus sprendimo ar vyro valios, bet gimusiais iš Dievo".
49. Galatams 3,26 "Juk jūs visi esate Dievo vaikai per tikėjimą Kristumi Jėzumi".
50. Romiečiams 8:14 "Visi, kuriuos veda Dievo Dvasia, yra Dievo sūnūs".
51. Galatams 4,7 "Todėl tu esi nebe tarnas, bet sūnus, o jei sūnus, tai Dievo paveldėtojas per Kristų".
52. Romiečiams 8,16 (ESV) "Pati Dvasia liudija mūsų dvasia, kad esame Dievo vaikai".
53. Galatams 3,28 "Nėra nei žydo, nei graiko, nėra nei vergo, nei laisvojo, nėra nei vyro, nei moters, nes jūs visi esate viena Kristuje Jėzuje".
Koks yra biblinis tėvo vaidmuo?
Dažnai galvojame apie motinų vaidmenį auklėjant vaikus, tačiau pagal Bibliją Dievas skyrė tėvams atsakomybę, ypač vaikų dvasinio ugdymo srityje.
- "Tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos Viešpaties drausme ir pamokymuose" (Efeziečiams 6,4).
- "Šitie žodžiai, kuriuos šiandien tau įsakau, tebūna tavo širdyje. Juos uoliai kartok savo sūnums ir kalbėk apie juos, kai sėdėsi savo namuose, kai eisi keliu, kai atsigulsi ir kai atsikelsi (Įst 6, 6-7).
Atkreipkite dėmesį, kad Pakartoto Įstatymo knygos ištraukoje daroma prielaida, jog tėvas aktyviai dalyvauja su savo vaikais ir bendrauja su jais. Tėvas negali mokyti savo vaikų, jei jis su jais nesilanko ir nesikalba.
Laiško efeziečiams ištraukoje minima, kad negalima pykdyti vaikų. Kaip tėvui tai padaryti? Per griežtas ar neprotingas elgesys daugeliui vaikų sukeltų pyktį. Taip pat ir neapgalvotas bei kvailas gyvenimas, pavyzdžiui, per daug geriant, apgaudinėjant motiną ar nuolat atleidžiant iš darbo, - dalykai, kurie destabilizuoja vaikų gyvenimą. Tėvai turi drausminti savo vaikus, bet tai turi būtibūti protingas ir mylintis. (Patarlių 3:11-12; 13:24).
Geriausias būdas tėvui atlikti savo vaikų auklėjimo Viešpaties drausme ir pamokymais vaidmenį - modeliuoti Dievą atspindintį gyvenimą.
Antrasis svarbus tėvų vaidmuo - pasirūpinti šeima.
- "O jei kas nesirūpina savaisiais, ypač savo namiškiais, tas išsižadėjo tikėjimo ir yra blogiau už netikintįjį" (1 Timotiejui 5, 8).
Čia kalbama ne tik apie žmonos ir vaikų aprūpinimą, bet ir apie našlės motinos finansinių poreikių tenkinimą. Tėvo vaidmuo - pasirūpinti savo šeimos fiziniais poreikiais. Viešpaties maldoje mes prašome savo dangiškojo Tėvo: "Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien" (Mt 6, 11). Žemiškasis tėvas, suteikdamas namus, maistą ir drabužius, yra mūsų dangiškojo Tėvo pavyzdys (Mt 6, 11).7:9-11).
Trečiasis tėvo vaidmuo yra gynėjas, kuris modeliuoja mūsų dangiškojo Tėvo apsaugą nuo blogio (Mt 6, 13). Mylintis tėvas saugo savo vaikus nuo fizinių grėsmių. Jis taip pat saugo juos nuo veiklos, kuri gali pakenkti psichologiškai ir dvasiškai. Pavyzdžiui, jis stebi, ką jie žiūri per televiziją, ką veikia socialiniuose tinkluose, ką skaito ir su kuo bendrauja.bendrauja su.
Kitas svarbus tėvo vaidmuo - užtarti savo vaikus. Jobas meldėsi už savo vaikus, net kai jie jau buvo suaugę (Job 1, 4-5).
54. Patarlių 22:6 (KB) "Auklėk vaiką tuo keliu, kuriuo jis turi eiti, ir kai jis pasens, nenukryps nuo jo."
55. Pakartoto Įstatymo 6, 6-7 "Šitie įsakymai, kuriuos šiandien tau duodu, tebūna tavo širdyje. 7 Įtvirtink juos savo vaikams. Kalbėk apie juos, kai sėdi namie ir kai eini keliu, kai guliesi ir kai keliesi".
56. 1 Timotiejui 5:8 "Kas nesirūpina savo artimaisiais, ypač savo namiškiais, tas išsižadėjo tikėjimo ir yra blogiau už netikintįjį".
57. Hebrajams 12,6 "nes Viešpats auklėja tą, kurį myli, ir baudžia kiekvieną, kurį priima kaip savo sūnų".
58. 1 Kronikų 29:19 "Ir duok mano sūnui Saliamonui nuoširdų atsidavimą, kad laikytųsi tavo įsakymų, nuostatų bei potvarkių ir darytų viską, kad pastatytų rūmų statinį, kurį esu numatęs".
59. Job 1, 4-5 "Jo sūnūs per savo gimtadienius rengdavo namuose šventes ir kviesdavo savo tris seseris valgyti ir gerti kartu su jais. Kai šventės baigdavosi, Jobas pasirūpindavo, kad jos būtų apvalytos. Anksti rytą jis paaukodavo deginamąją auką už kiekvieną iš jų, galvodamas: "Galbūt mano vaikai nusidėjo ir širdyje prakeikė Dievą?".Tai buvo įprastas Jobo paprotys".
60. Patarlių 3, 11-12 "Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties drausmės ir nesipiktink jo papeikimu, 12 nes Viešpats drausmina tuos, kuriuos myli, kaip tėvas sūnų, kurį myli."
Kokia yra tėvo meilės svarba?
Tėvas, kuris myli savo vaikus, leidžia jiems klestėti gyvenime. Vaikai, kurie sulaukia tėvo meilės, visą gyvenimą yra laimingesni ir geriau save vertina. Vaikai, užtikrinti tėvo meile, užmezga sveikus santykius su kitais žmonėmis ir turi mažiau elgesio problemų. Tėvai, kurie reguliariai žaidžia su savo vaikais - atsisėda ir žaidžia su jais stalo žaidimus arba išeina į lauką, kadžaisti su kamuoliu - tokie vaikai visą gyvenimą yra emociškai stabilesni. Jie yra atsparesni nusivylimams ir stresui, geriau sprendžia problemas ir gali prisitaikyti prie sudėtingų situacijų.
Geras tėvas savo meile modeliuoja Dievo Tėvo meilę. Jei tėvas to nedaro savo vaikams - jei jis nedalyvauja jų gyvenime arba yra griežtas ir kritiškas, arba šaltas ir atsiribojęs - jiems bus sunku suvokti Dievo Tėvo meilę jiems. Geras tėvas modeliuoja mūsų dangiškojo Tėvo meilę būdamas ištikimas, atlaidus, sąžiningas, nuolankus, malonus, kantrus, pasiaukojantis ir nesavanaudiškas.Tėvo meilė yra nekintanti ir pastovi.
61. Patarlių 20, 7: "Teisusis, kuris vaikščioja dorai, - palaiminti jo vaikai po jo!"
62. Patarlių 23,22 "Klausyk savo tėvo, kuris tave pagimdė, ir neniekink savo motinos, kai ji pasens".
63. Patarlių 14:26 "Viešpaties baimėje žmogus turi tvirtą pasitikėjimą, ir jo vaikai turės prieglobstį".
64. Lk 15, 20 "Jis atsikėlė ir nuėjo pas tėvą." Bet kai jis dar buvo toli, tėvas jį pamatė ir jam pasidarė gaila; jis pribėgo prie sūnaus, apkabino jį ir pabučiavo".
65. Patarlių 4,1 "Klausykite, mano sūnūs, tėvo pamokymų, būkite atidūs ir įgykite supratimo".
66. Ps 34, 11: "Ateikite, vaikai, klausykite manęs, aš jus išmokysiu Viešpaties baimės".
Poilsis Tėvo meilėje
Dievo meilė mums nesusijusi su jokiais mūsų veiksmais. Ji yra besąlygiška.
- "Juk kalnai gali nuslinkti ir kalvos gali sudrebėti, bet mano palankumas nuo tavęs nenuslinks ir mano taikos sandora nesudrebės, - sako Viešpats, kuris tavęs gailisi" (Iz 54, 10).
- "Aš giedosiu apie Viešpaties meilę per amžius, savo lūpomis skelbsiu Tavo ištikimybę visoms kartoms. Juk sakiau: 'Meilumas bus pastatytas per amžius, danguje įtvirtinsi savo ištikimybę'" (Ps 89, 1-2).
- "Viešpatie, mano širdis nėra išdidi ir akys išdidžios, Aš nesiveldžiu į didelius reikalus ir nesiimu man per sunkių dalykų. Tikrai aš susitvardžiau ir nuraminau savo sielą; Kaip nujunkytas vaikas remiasi į motiną, Mano siela kaip nujunkytas vaikas yra manyje" (Ps 131, 1-2).
- "Vien tik Dieve mano siela randa ramybę, iš Jo ateina mano išgelbėjimas" (Ps 62, 1).
- "Taigi Dievo tautai lieka šabo poilsis, nes tas, kuris įžengė į Jo poilsį, ir pats pailsėjo nuo savo darbų, kaip ir Dievas nuo savo" (Žyd 4, 9).
Kai suvokiame, kad Dievas yra mūsų maitintojas, palaikytojas, vedlys ir mylintis Tėvas, pajuntame ramybę. Nesvarbu, kas vyksta pasaulyje ar su kokiais sunkumais susiduriame - galime pailsėti savo santykiuose su Dievu. Panašiai kaip mažas vaikas lipa į tėvo glėbį, kad rastų paguodą, vadovavimą ir nuraminimą, taip ir mes galime tai daryti su savo mylinčiu dangiškuoju Tėvu.
Dievas yra mūsų nepajudinama tvirtovė. Galime pailsėti, kai ramiai laukiame savo Tėvo akivaizdoje ir viliamės Juo. Galime nustoti stengtis ir žinoti, kad Jis yra Dievas.
67. Iz 54, 10 "Nors kalnai ir kalvos sudrebėtų, bet mano neišsenkanti meilė jums nesudrebės ir mano taikos sandora nebus nutraukta, - sako Viešpats, kuris jūsų gailisi".
68. Ps 89, 1-2: "Giedosiu apie Viešpaties didžiąją meilę per amžius, savo lūpomis skelbsiu tavo ištikimybę per visas kartas. 2 Skelbsiu, kad tavo meilė tvirta per amžius, kad tu įtvirtinai savo ištikimybę pačiame danguje".
69. Ps 131, 1-2 "Mano širdis nėra išdidi, Viešpatie, mano akys nėra pasipūtusios, aš nesirūpinu dideliais reikalais ar man per daug nuostabiais dalykais. 2 Bet aš nusiraminau ir nurimau, esu kaip nujunkytas vaikas su motina, kaip nujunkytas vaikas esu patenkintas".
Taip pat žr: 20 naudingų Biblijos eilučių apie neveiklumą (Kas yra neveiklumas?)70. Ps 62, 1: "Tikrai mano siela randa ramybę Dieve, iš jo ateina mano išgelbėjimas".
Išvada
Dėl Tėvo meilės turime viltį. galime Juo pasitikėti ir išlieti Jam savo širdis, nes Jis yra mūsų prieglobstis ir beribis meilės šaltinis. Jo brangioji meilė yra neblėstanti. Jis visada geras, visada pasirengęs atleisti, visada šalia, kai prašome Jo pagalbos. Dievas kupinas gailestingumo, ir net kai mes Jį nuviliame, Jis kantrus ir gailestingas. Jis yra už mus, o ne prieš mus. niekas negali atskirtimus iš Jo meilės.