Šiandien sėdėjau savo kelyje ir bandžiau pasukti į kairę į pagrindinį greitkelį, kai pro šalį važiavo gausus mokyklų eismas. Nusivylęs pagalvojau, kad niekada nebus pertraukos, kad galėčiau išvažiuoti.
Ar ne taip kartais galime jaustis gyvenime? Esame viduryje kažko sunkaus, kas bando mūsų kantrybę. Jaučiame, kad niekada neišsisuksime, ir pavargstame laukti. Jaučiame, kad niekada neatsivers tik mums skirta vieta, kad niekada nesulauksime savo didžiosios pertraukos.
Efeziečiams 1:11 sakoma: "Kadangi esame suvienyti su Kristumi, gavome paveldėjimą iš Dievo, nes Jis mus iš anksto išsirinko ir viską daro pagal savo planą".
Kai tai perskaičiau, prisiminiau, kad Dievas visada turėjo konkretų planą mano gyvenimui. Dievas pasirinko MANE. Kai jaučiuosi nevertas, Jis man sako, kad esu vertas. Kai jaučiuosi silpnas, Jis man sako, kad esu stiprus. Kai jaučiu, kad nebegaliu laukti, Jis man sako, kad galiu. Dėl vieno dalyko galime būti tikri. Mūsų planai žlugs, bet Dievo planai VISADA nugalės.
Kaip tikriausiai atspėjote, galiausiai atsirado laisva vieta, kad galėčiau išvažiuoti iš savo važiuojamosios dalies. Man nereikėjo ten laukti amžinai, nors tą akimirką taip ir atrodė.
Dievas suteikia galimybių patekti ten, kur mums gyvenime reikia būti, bet Jis tai daro savo laiku. Jis nuves mus ten, kur mums reikia, kai mums bus saugu. Turime būti kantrūs, negalime judėti vien todėl, kad pavargome laukti. Tai iš tikrųjų mums pakenks ir nuves mus ten, kur neturėtume būti. Jei būčiau išvažiavęs iš savo važiuojamosios dalies vien todėl, kad pavargau laukti, būčiau patekęs tiesiai įžalą tik todėl, kad buvau pasiruošęs persikelti.
Lengva pasikliauti savais keliais ir judėti vien dėl to, kad esame pasirengę pasiekti kitą tikslą, tačiau jei lauksime Dievo, Jis duos mums kai ką dar geresnio. Jis mus apsaugos ir saugos pakeliui į jį.
Šiandien negalėjau matyti, kiek automobilių atvažiuoja keliu. Nežinojau, kiek laiko turėsiu sėdėti ir laukti, bet, žinoma, laukiau. Laukiau, nes giliai širdyje žinojau, kad mano "didžioji pertrauka" galiausiai ateis. Žinojau, kad jei sėdėsiu ir lauksiu pakankamai ilgai, atsiras laisva vieta tik man.
Kodėl man nėra taip lengva sėdėti ir laukti Dievo? Turėčiau tikėti ir pasitikėti, kad Dievas turi konkretų planą mano gyvenimui, lygiai taip pat, kaip tikrai žinojau, kad šiandien turėsiu galimybę išvažiuoti iš savo važiuojamosios dalies.
Dievas mato, kiek automobilių atvažiuoja mūsų gyvenimo keliu. Jis tiksliai žino, kiek laiko teks laukti. Jis mato visą kelią, kai mes matome tik labai mažą jo dalį. Jis pakvies mus judėti, kai bus saugu. Jis nuves mus ten, kur turime būti, pačiu laiku.
Juk Jis sudarė kiekvienam iš mūsų konkretų kelio žemėlapį. Mes galime nuspręsti, ar pasitikėsime Jo navigacija, ar eisime savo keliu.
Taip pat žr: 20 svarbių Biblijos eilučių apie smalsumą (būkite labai atsargūs)Mano planai žlugs, bet Dievo planai išliks!
Taip pat žr: 50 svarbiausių Biblijos eilučių apie jaunimą (Jaunimas Jėzui)