Kokia yra tikroji Dievo religija? Kuri yra teisinga (10 tiesų)

Kokia yra tikroji Dievo religija? Kuri yra teisinga (10 tiesų)
Melvin Allen

Kai kalbame apie religiją, ką turime omenyje? Religija reiškia tikėjimą į antžmogišką jėgą - dievą. Kai kuriose kultūrose garbinami keli dievai - tai vadinama politeizmu. Tikėjimas į vieną dievą vadinamas monoteizmu.

Religija - tai daugiau nei tik pritarimas, kad Dievas egzistuoja. Ji apima garbinimą ir šlovinimą bei gyvenimo būdą, atspindintį tikėjimo moralinius mokymus.

Kaip žinome, žmonės visame pasaulyje išpažįsta daugybę skirtingų religijų. Net ir tą patį tikėjimą išpažįstantys žmonės dažnai skirtingai supranta, kaip teisingai išpažinti tą religiją. Pavyzdžiui, yra sunitų ir šiitų islamas, krikščionybėje yra katalikai ir protestantai bei daugybė kitų atšakų.

Kai kurie žmonės neturi jokios religijos (ateizmas) arba abejoja, ar tikrai galima ką nors žinoti apie Dievą (agnosticizmas). Kai kurie žmonės mano, kad tikėti į Dievą yra nemoksliška. Ar tai tiesa? Ir kuri iš visų šių pasaulio religijų yra tikroji? Panagrinėkime!

Ar religija yra svarbi?

Taip, religija svarbi. Religija padeda užtikrinti stabilų šeimos gyvenimą ir išsaugoti visuomenę. Tikėjimas aukštesne jėga padeda spręsti daugybę socialinių problemų, su kuriomis susiduriame šiandien. Reguliarus religijos praktikavimas, t. y. dalyvavimas pamaldose ir mokymo pamaldose, bendravimas su kitais tikinčiaisiais, laiko praleidimas maldoje ir Šventojo Rašto skaitymas, duoda daug naudos.leidžia žmonėms būti emociškai stabilesniems, suteikia svarbius paramos tinklus ir padeda užtikrinti taiką gyvenime ir visuomenėje.

Ar žinojote, kad religijos praktikavimas padeda mažinti skurdą? Daugelis organizacijų, kurios tarnauja benamiams ir skurstantiesiems, yra religinės. Krikščionys tarnauja kaip Jėzaus rankos ir kojos, kai suteikia būstą ir maistą benamiams ir skurstantiesiems. Daugybė organizacijų, kurios padeda žmonėms atsikratyti priklausomybių arba vykdo mentorystės programas rizikos grupės jaunimui, yra religinės.

Kiek pasaulyje yra religijų?

Pasaulyje išpažįstama daugiau kaip 4000 religijų. Apie 85 % pasaulio žmonių išpažįsta kurią nors religiją. Penkios pagrindinės religijos yra krikščionybė, islamas, judaizmas, budizmas ir induizmas.

Didžiausia pasaulio religija yra krikščionybė, o antra pagal dydį - islamas. Krikščionybė, islamas ir judaizmas yra monoteistinės religijos, t. y. jos garbina vieną dievą. Ar tai tas pats dievas? Ne visai. Islamas gali teigti, kad garbina tą patį Dievą kaip ir krikščionys, tačiau jie neigia, kad Jėzus yra Dievas. Jie sako, kad Jėzus buvo svarbus pranašas. Žydai taip pat neigia Kristaus dieviškumą. Kadangi krikščionybės Dievas yratriasmenis Dievas: Tėvas, Sūnus, amp; Šventoji Dvasia - vienas Dievas trijuose Asmenyse - musulmonai ir žydai garbina ne tą patį Dievą.

Induizmas yra politeistinė religija, garbinanti daugybę dievų; jie turi šešis pagrindinius dievus (deives) ir šimtus mažesnių dievybių.

Kai kurie žmonės sako, kad budizmas neturi dievų, tačiau iš tikrųjų dauguma budistų meldžiasi "Budai" arba Siddharthai Gautamai, kuris įkūrė šią religiją kaip hinduizmo atšaka. budistai taip pat meldžiasi daugybei dvasių, vietinių dievų ir žmonių, kurie, jų manymu, pasiekė nušvitimą ir tapo Buda. budistų teologija moko, kad šie žmonės ar dvasios nėra dievai. jie tiki, kad "dievas" yra energija, esantigamta, savotiškas panteizmas. Taigi, kai jie meldžiasi, jie techniškai nesimeldžia į ką nors, tačiau maldos pratybos padeda įkvėpti žmogų atsiriboti nuo šio gyvenimo ir jo troškimų. To moko budistų teologija, tačiau realiame gyvenime dauguma paprastų budistų daryti galvoja, kad bendrauja su Buda ar kitomis dvasiomis, ir prašo jų konkrečių dalykų.

Ar visos religijos gali būti teisingos?

Ne, bet ne tada, kai jų mokymas prieštarauja kitoms religijoms ir turi skirtingus dievus. Pagrindinis krikščionybės, islamo ir judaizmo tikėjimas yra tas, kad yra VIENAS Dievas. Hinduizmas turi daugybę dievų, o budizmas neturi dievų arba turi daugybę dievų, priklausomai nuo to, kurio budisto klausiate. Nors krikščionys, musulmonai ir žydai sutinka, kad yra tik vienas Dievas, jų Dievo samprata skiriasi.

Religijos taip pat skirtingai moko apie nuodėmę, dangų, pragarą, išganymo poreikį ir t. t. Tiesa yra ne reliatyvios, ypač tiesa apie Dievą. Nelogiška teigti, kad jos visos yra teisingos. Neprieštaravimo dėsnis teigia, kad viena kitai prieštaraujančios idėjos negali būti teisingos vienu metu ir ta pačia prasme.

Ar yra daug dievų?

Ne! Hinduistai ir budistai taip galvoja, bet kaip atsirado visi šie dievai? Jei pasidomėsite induizmu, sužinosite, kad jie tiki, jog Brahma sukūrė dievus, demonus, žmones... ir gėrį. ir Iš kur atsirado Brahma? Jis išsirito iš kosminio auksinio kiaušinio! Iš kur atsirado kiaušinis? Kažkas turėjo jį sukurti, tiesa? Hinduistai į tai neturi atsakymo.

Dievas yra nesukurtasis Kūrėjas. Jis neatsirado iš kiaušinio ir niekas Jo nesukūrė. Jis visada buvo, Jis visada yra . , ir Jis visada bus. Jis sukūrė viską, kas egzistuoja, bet Jis visada Jis yra begalinis, be pradžios ir be pabaigos. Jėzus, kaip Dievybės dalis, yra Kūrėjas.

Taip pat žr: 20 svarbių priežasčių kasdien skaityti Bibliją (Dievo žodį)
  • "Tu, mūsų Viešpatie ir Dieve, esi vertas gauti šlovę, garbę ir galią, nes Tu viską sukūrei, ir Tavo valia viskas atsirado ir buvo sukurta." (Apreiškimo 4, 11)
  • "Per Jį sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje, regima ir neregima, ar sostai, ar viešpatystės, ar valdovai, ar valdžia, ar valdžios - visa sukurta per Jį ir Jam." (Kolosiečiams 1:16).
  • "Jis [Jėzus] buvo pradžioje pas Dievą. Visa atsirado per Jį, ir be Jo neatsirado nė vieno daikto, kuris yra atsiradęs" (Jn 1, 2-3).
  • "Aš esu Alfa ir Omega, pirmas ir paskutinis, pradžia ir pabaiga" (Apreiškimo 22, 13).

Kaip rasti tikrąją religiją?

Užduokite sau šiuos klausimus:

  • Kurios religijos lyderis niekada nenusidėjo?
  • Kurios religijos lyderis liepė savo pasekėjams atsukti kitą skruostą, kai su jais blogai elgiamasi?
  • Kurios religijos lyderis mirė, kad atpirktų viso pasaulio nuodėmes?
  • Kurios religijos vadovas sukūrė būdą, kaip atkurti žmonių santykius su Dievu?
  • Kurios religijos lyderis prisikėlė po mirties kaip pakaitalas už jūsų ir visų žmonių nuodėmes?
  • Kuris Dievas suteiks gyvybę jūsų mirtingam kūnui per savo Dvasią, kuri gyvena jumyse, jei tikite Jo vardą?
  • Kurį Dievą galite vadinti Abba (tėvu) Tėvu ir kurio meilė jums pranoksta bet kokį žinojimą?
  • Kuri religija jums siūlo taiką su Dievu ir amžinąjį gyvenimą?
  • Kuris Dievas sustiprins jus galia per savo Dvasią jūsų viduje, kai Juo pasitikėsite?
  • Kuris Dievas viską daro į gera tiems, kurie Jį myli?

Islamas ar krikščionybė?

Krikščionybė ir islamas turi keletą panašumų. Abi religijos garbina vieną Dievą. Koranas (islamo šventoji knyga) pripažįsta biblinius žmones, tokius kaip Abraomas, Dovydas, Jonas Krikštytojas, Juozapas, Mozė, Nojus ir mergelė Marija. Koranas moko, kad Jėzus darė stebuklus ir sugrįš teisti žmonių bei sunaikinti antikristo. Abi religijos tiki, kad šėtonas yra piktadarys, kuris apgaudinėja žmones, viliojajuos palikti savo tikėjimą Dievu.

Tačiau musulmonai pripažįsta, kad jų pranašas Mahometas buvo tik pranašas, o ne be nuodėmės. Jie tiki, kad jis buvo Dievo pasiuntinys, bet ne jų gelbėtojas. Musulmonai neturi gelbėtojo. Jie tikisi, kad Dievas atleis jų nuodėmes ir įsileis juos į dangų po to, kai dauguma jų kurį laiką praleis pragare. Tačiau jie nėra tikri, kad pragare nepraleis amžinybės.

Priešingai, Jėzus, trečiasis Triasmenio Dievo asmuo, mirė už visų pasaulio žmonių nuodėmes. Jėzus siūlo išgelbėjimą iš nuodėmių ir užtikrinimą, kad pateks į dangų, visiems, kurie tiki Jo vardą ir šaukiasi Jėzaus kaip savo Viešpaties ir Gelbėtojo. Krikščionims atleidžiamos jų nuodėmės, o Dievo Šventoji Dvasia gyvena visuose krikščionyse, vadovauja jiems, suteikia jiems jėgų ir laimina juos.Krikščionybė siūlo nesuvokiamą Jėzaus meilę ir artumą su Dievu kaip Abba (Tėvu) Tėvu.

Budizmas ar krikščionybė?

Budistai nuodėmę supranta kaip moralinį nusižengimą, tačiau prieš prigimtį, o ne prieš aukščiausiąją dievybę (kuria jie iš tikrųjų netiki). Nuodėmė turi pasekmių šiame gyvenime, tačiau ją galima ištaisyti, kai žmogus siekia nušvitimo. Budistai netiki dangumi ta prasme, kaip krikščionys. Jie tiki daugybe atgimimų. Jei žmogus sugeba atsiriboti nuo gyvenimo troškimų, jis galipasiekti aukštesnę formą kitame gyvenime. Galiausiai, jų įsitikinimu, žmogus gali pasiekti visišką nušvitimą ir taip užbaigti visas kančias. Kita vertus, jei jis nesieks nušvitimo, o sieks žemiškų troškimų ir nusidės prieš prigimtį, jis atgims žemesnėje gyvenimo formoje. Galbūt jis bus gyvūnas arba kankinama dvasia. Tik žmonės gali pasiekti nušvitimą, todėl atgimti kaipne žmogus yra apgailėtina situacija.

Krikščionys tiki, kad nuodėmė prieštarauja ir prigimčiai, ir Dievui. Nuodėmė atskiria mus nuo santykio su Dievu, tačiau Jėzus savo aukos mirtimi sugrąžino galimybę užmegzti ryšį su Dievu. Jei žmogus pripažįsta savo nuodėmę, atgailauja, širdyje tiki, kad Jėzus yra Viešpats, ir tiki, kad Jis mirė už jo nuodėmes, jis atgimsta. Atgimimas vyksta ne kitame gyvenime, bet šis Kai kas nors priima Jėzų kaip savo Gelbėtoją, jis akimirksniu pasikeičia. Jis išlaisvinamas iš nuodėmės ir mirties, jam suteikiamas gyvenimas ir ramybė, jis priimamas kaip Dievo vaikas (Rom 8, 1-25). Jam atleidžiamos nuodėmės ir jis gauna Dievo prigimtį, kuri pakeičia jo nuodėmingą prigimtį. Kai jis miršta, jo dvasia akimirksniu yra su Dievu. Kai Jėzus sugrįš, mirusieji Kristuje ir tie, kurie yradar gyvi bus prikelti su tobulais, nemirtingais kūnais ir viešpataus su Kristumi (1 Tesalonikiečiams 4:13-18).

Krikščionybė ir mokslas

Ar mokslas paneigia religiją? Ar krikščionybė prieštarauja mokslui, kaip teigia kai kurie agnostikai ir ateistai?

Visiškai ne! Dievas sukūrė mokslo dėsnius dar tada, kai sukūrė pasaulį. Mokslas yra gamtos pasaulio tyrinėjimas, kuris nuolat atskleidžia naujas tiesas apie visatą ir mus supantį pasaulį.

Kai kurie dalykai, kurie anksčiau buvo laikomi "moksliškai įrodytais", vėliau buvo paneigti mokslo, nes atsirado naujų žinių. Taigi gali būti pavojinga pasitikėti mokslu, nes mokslinė "tiesa" kinta. Iš tikrųjų ji nesikeičia, bet mokslininkai kartais padaro klaidingas išvadas, remdamiesi klaidingu supratimu.

Mokslas yra puiki priemonė, padedanti suprasti Dievo sukurtą pasaulį. Kuo geriau suprantame mokslą - sudėtingą atomų, ląstelių, gamtos ir visatos sąveiką - tuo labiau suprantame, kad visa tai buvo sukurta ir negalėjo atsirasti tik dėl atsitiktinumo.

Mokslas nagrinėja objektyvius, natūralius Dievo sukurto pasaulio aspektus, o tikroji religija apima antgamtiškus dalykus, tačiau dvasiniai dalykai ir mokslas neprieštarauja vienas kitam. Mūsų visatą valdo nepaprastai tiksliai suderinti fizikos dėsniai. Mūsų visata negalėtų palaikyti gyvybės, jei pasikeistų nors vienas mažas dalykas. Pagalvokite, koks didžiulis informacijos kiekis yra vienoje DNR grandinėje.biologiniai atradimai rodo protingą protą, kuris visa tai sukūrė. Mokslas, tikrasis mokslas, mus nukreipia į Dievą ir informuoja apie Jo prigimtį:

  • "Juk nuo pasaulio sukūrimo Jo nematomos savybės, tai yra Jo amžinoji galybė ir dieviškoji prigimtis, yra aiškiai matomos, suprantamos iš to, kas sukurta, kad žmonės neturėtų pasiteisinimo" (Romiečiams 1, 20).

Kodėl krikščionybė yra tikroji religija?

Neprieštaravimo dėsnis sako, kad tiesa yra išskirtinė. Egzistuoja tik viena tikra religija. Nagrinėjome, kaip krikščionybė dera su kitomis religijomis ir mokslu. Taip pat turėtume pabrėžti, kad religija nėra tik ritualų rinkinys; tikroji religija yra santykis su Dievu. Iš šio santykio su Dievu kyla "grynoji religija": tikėjimas, kuris ne tik suteikia amžinąjį gyvenimą, bet ir keičia žmogų.į Jėzaus rankas ir kojas ir į šventą gyvenimą:

  • "Tyra ir nesutepta religija mūsų Dievo ir Tėvo akyse yra: lankyti našlaičius ir našles jų varguose ir nesusitepti pasauliu." (Jok 1, 27)

Jėzus, mūsų tikėjimo autorius ir tobulintojas, yra neprilygstamas, palyginti su kitų religijų dvasiniais lyderiais. Buda (Siddharta Gautama) ir Mahometas yra mirę ir guli kapuose, bet tik Jėzus, prisikėlęs iš kapo, sulaužė mirties nelaisvę ir galią! Sekti Kristumi reiškia, kad esame išlaisvinti iš mirties įstatymo. Krikščionybė yra vienintelė religija, kurios lyderismirė, kad Jo sekėjai galėtų gyventi.

Mahometas ir Siddhartha Gautama niekada nesiskelbė esantys Dievas. Jėzus taip teigė.

Taip pat žr: 25 svarbiausios Biblijos eilutės apie tai, kaip būti palaimintam ir dėkingam (Dievui)
  • "Aš ir Tėvas esame viena" (Jn 10, 30).

Kokia religija man tinkama ir kodėl?

Jums tinkama religija yra vienintelė tikroji religija. Krikščionybė yra vienintelė religija, siūlanti jums be nuodėmės esantį Gelbėtoją, kuris atidavė savo gyvybę, kad jūs ir visi planetos žmonės turėtų galimybę būti išgelbėti iš nuodėmės ir mirties. Krikščionybė yra vienintelė religija, atkurianti jums ryšį su Dievu - suvokti Jo protu nesuvokiamą ir nesuvokiamą meilę. Krikščionybė yra vienintelėKrikščionybė yra vienintelė religija, suteikianti jums galiojančią viltį - pasitikėjimą amžinuoju gyvenimu. Krikščionybė yra vienintelė religija, suteikianti jums ramybę, pranokstančią supratimą šiame gyvenime. Krikščionybė yra vienintelė religija, kurioje Dievo Šventoji Dvasia ateina gyventi į jūsų vidų ir užtaria jus dejonėmis, per giliomis žodžiams (Rom 8, 26).

Nesvarbu, ar esate musulmonas, budistas, induistas, ateistas, ar agnostikas, tiesą rasite Jėzuje Kristuje. Jėzus, tikrasis Dievas, gali būti jūsų Gelbėtojas ir Viešpats. Pasitikėkite Juo! Dievas atleis jūsų nuodėmes ir suteiks jums amžinąjį gyvenimą. Jis užlies jūsų širdį šviesa ir viltimi. Dievas padarys jus pilnatviškus, suteiks jums gyvenimo pilnatvę. Patikėję Jėzumi Kristumi kaip savo Gelbėtoju, atgausitebendrystę su Dievu, į džiaugsmingą artumą ir protu nesuvokiamą meilę.

Šiandien yra išgelbėjimo diena. Rinkitės tiesą!




Melvin Allen
Melvin Allen
Melvinas Allenas aistringai tiki Dievo žodžiu ir atsidavęs Biblijos tyrinėtojas. Turėdamas daugiau nei 10 metų patirtį tarnaudamas įvairiose tarnybose, Melvinas išugdė gilų dėkingumą už kasdieniame gyvenime keičiančią Šventojo Rašto galią. Jis yra įgijęs teologijos bakalauro laipsnį patikimame krikščioniškame koledže ir šiuo metu studijuoja Biblijos studijų magistrantūroje. Melvino, kaip autoriaus ir tinklaraštininko, misija yra padėti žmonėms geriau suprasti Šventąjį Raštą ir pritaikyti nesenstančias tiesas savo kasdieniame gyvenime. Kai nerašo, Melvinui patinka leisti laiką su šeima, tyrinėti naujas vietas ir užsiimti visuomenine veikla.