50 svarbiausių Biblijos eilučių apie atgimimą ir atkūrimą (Bažnyčia)

50 svarbiausių Biblijos eilučių apie atgimimą ir atkūrimą (Bažnyčia)
Melvin Allen

Ką Biblija sako apie atgimimą?

Neseniai įvykęs atgimimas Asberio universitete, išplitęs keliuose kituose krikščioniškuose ir pasaulietiniuose koledžuose, sukėlė daug diskusijų. Kas yra atgimimas ir kodėl jis svarbus? Kaip melstis už atgimimą ir ar dar ką nors turėtume daryti, kad jį paskatintume? Kas trukdo atgimimui? Kaip atpažinti tikrąjį atgimimą - kas atsitinka, kai jis ateina? Kokie buvo kai kurie didžiuliai istoriniai atgimimai ir kokie buvo jų pavyzdžiai?kaip jie pakeitė pasaulį?

Krikščioniškos citatos apie atgimimą

"Niekada nereikia reklamuoti gaisro. Visi bėga, kai kyla gaisras. Taip pat, jei dega jūsų bažnyčia, jums nereikės to reklamuoti. Bendruomenė jau žinos apie tai." Leonardas Ravenhillas

"Atgimimas yra ne kas kita, kaip nauja paklusnumo Dievui pradžia." Čarlzas Finnis (Charles Finney)

"Visas atgimimas prasideda ir tęsiasi maldos susirinkimuose. Kai kas maldą dar vadina "didžiuoju atgimimo vaisiumi". Atgimimo laikais tūkstančiai žmonių gali ištisas valandas klūpėti ant kelių ir su padėka kelti į dangų savo nuoširdžius šauksmus."

"Ar pastebėjote, kiek daug pastaruoju metu buvo meldžiamasi už atgimimą - ir kiek mažai atgimimo buvo pasiekta? Manau, kad problema ta, jog maldas bandome pakeisti paklusnumu, o tai paprasčiausiai neveikia." A. W. Tozeris

"Nematau jokios vilties, kad šiandien tarp Dievo žmonių įvyks atgimimas. Jie taip įsimylėję ir užversti Holivudu, laikraščiais ir žurnalais, vakarėliais, boulingu, kelionėmis į stovyklas ir viskuo kitu. Kaip, po velnių, jie gali nurimti tiek, kad pamatytų ką nors iš Dievo?" Lesteris Roloffas (Lester Roloff)

"Atgimimai prasideda nuo Dievo tautos; Šventoji Dvasia iš naujo paliečia jų širdis, suteikia jiems naujo užsidegimo, užuojautos ir uolumo, naujos šviesos ir gyvybės, o kai Ji ateina pas jus, paskui eina į sausų kaulų slėnį... O kokia atsakomybė tenka Dievo Bažnyčiai! Jei jūs nuliūdinate Jį nuo savęs arba trukdote Jam apsilankyti, tuomet vargšas žūstantis pasaulis skaudžiai kenčia!"Andrew Bonar

Ką reiškia atgimimas Biblijoje?

Žodis "atgaivinti" Psalmėse sutinkamas daugybę kartų ir reiškia dvasinį atgaivinimą - dvasinį pabudimą ir teisingų santykių su Dievu atkūrimą. Psalmininkai meldžia Dievą atkurti jų nutrūkusius santykius:

  • "Atgaivink mus, ir mes šauksimės Tavo vardo. Viešpatie, kariuomenių Dieve, atkurk mus. Apšviesk mus savo veidu, ir mes būsime išgelbėti." (Ps 80, 18-19)
  • "Argi Tu mūsų vėl neatgaivinsi, kad Tavo tauta džiaugtųsi Tavimi?" (Ps 85, 6).

Netrukus po Jėzaus prisikėlimo ir įžengimo į dangų Petras, išgydęs chromąjį, pamokslavo šventykloje ir ragino žmones: "Taigi atgailaukite ir sugrįžkite [pas Dievą], kad jūsų nuodėmės būtų nuvalytos, kad ateitų gaivinantys laikai iš Viešpaties akivaizdos." (Apd 3, 19-20).

Frazė "atgaivinimo laikai" reiškia "atgaivinimo" arba "atgaivinimo" dvasine prasme.

1. Ps 80, 18-19 (Įst 80, 18-19): "Tuomet nuo tavęs nenusigręšime, atgaivink mus, ir mes šauksimės tavo vardo. 19 Atgaivink mus, Viešpatie, visagali Dieve, nušviesk mums savo veidą, kad būtume išgelbėti".

2. Ps 85, 6 (NKJV): "Argi Tu mūsų vėl neatgaivinsi, kad Tavo tauta džiaugtųsi Tavimi?"

Taip pat žr: 25 svarbios Biblijos eilutės apie nekromantiją

3. Iz 6, 5 (ESV) "Ir aš tariau: "Vargas man, nes esu pražuvęs, nes esu nešvarių lūpų žmogus ir gyvenu nešvarių lūpų tautos viduryje, nes mano akys matė Karalių, kareivijų Viešpatį!" 3. Iz 6, 5 (ESV) "Ir aš tariau: "Vargas man, nes esu pražuvęs, nes esu nešvarių lūpų žmogus ir gyvenu nešvarių lūpų tautos viduryje.

4. Iz 57, 15: "Nes taip sako aukštasis ir išaukštintasis - tas, kuris gyvena amžinai ir kurio vardas šventas: "Aš gyvenu ne tik aukštybėse ir šventoje vietoje, bet ir su tuo, kuris yra susigraudinęs ir nuolankios dvasios, kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgaivinčiau susigraudinusiųjų širdį."

5. Habakuko 3,2 (NASB) "Viešpatie, išgirdau pranešimą apie Tave, ir išsigandau. Viešpatie, atgaivink savo darbą viduryje metų, viduryje metų padaryk jį žinomą. Supykęs prisimink gailestingumą".

6. Ps 85, 4-7 "Atgaivink mus, mūsų išgelbėjimo Dieve, ir padaryk, kad liautųsi Tavo rūstybė mums. 5 Argi Tu pyksi ant mūsų amžinai? Argi pratęsi savo rūstybę visoms kartoms? 6 Argi neatgaivinsi mūsų vėl, kad Tavo tauta džiaugtųsi Tavimi? 7 Parodyk mums savo gailestingumą, Viešpatie, ir suteik mums savo išgelbėjimą".

7. Efeziečiams 2,1-3 "Kaip ir jūs, jūs buvote mirę savo nusikaltimais ir nuodėmėmis, 2 kuriomis gyvenote, kai sekėte šio pasaulio ir oro karalystės valdovo, dvasios, kuri dabar veikia nepaklusniuose, keliais. 3 Tarp jų kadaise gyvenome ir mes visi, tenkindami savo kūno potraukį, sekdami jo geismais ir mintimis. Kaip ir kiti, mes buvomeiš prigimties nusipelnė rūstybės."

8. 2 Kronikų 7:14 (KB) "Jei mano tauta, vadinama mano vardu, nusižemins, melsis, ieškos mano veido ir nusigręš nuo savo nedorų kelių, tada aš išgirsiu iš dangaus, atleisiu jų nuodėmes ir išgydysiu jų kraštą".

9. Apd 3, 19-20 "Todėl atgailaukite ir sugrįžkite, kad būtų nuvalytos jūsų nuodėmės, kad iš Viešpaties akivaizdos ateitų atgaivos laikai, 20 ir kad jis atsiųstų jums skirtąjį Jėzų, Kristų".

10. Ef 5, 14: "nes visa, kas tampa regima, yra šviesa." Todėl sakoma: "Pabusk, miegančioji, kelkis iš numirusių, ir Kristus tave apšvies".

Kaip melstis už atgimimą?

Malda už atgimimą prasideda nuo maldos už asmeninį atgimimą. Ji prasideda nuo nuodėmių išpažinimo ir prašymo, kad Dievas atskleistų sritis, kurioms reikia dvasinio atsinaujinimo. Turime įsipareigoti siekti asmeninio šventumo. Būkite jautrūs Šventosios Dvasios nuteisinimui. Atleiskite kartėlį ir atleiskite kitiems.

Šiai intensyviai maldai būtinas pasninkas - arba visiškai nevalgyti, arba kažkas panašaus į "Danieliaus pasninką", kai jis susilaikė nuo tam tikrų dalykų (Danieliaus 10, 3). Jei rimtai meldžiamės už atgimimą, turime nusigręžti nuo laiko švaistymo, beprasmės veiklos, tokios kaip televizija ar socialinė žiniasklaida, ir šį laiką skirti maldai.

- "Nukreipk mano akis nuo to, kas nevertinga, ir atgaivink mane savo keliais" (Ps 119, 37).

Melstis už atgimimą gali reikšti melstis per tam tikras psalmes, kuriose prašoma Dievo atgimimo, pavyzdžiui, 80, 84, 85 ir 86 psalmes.

Melsdamiesi už atgaivinimą turime nusižeminti ir ieškoti Dievo veido. Mylėkite Jį visa širdimi, siela ir protu. Ir mylėkite kitus taip, kaip mylite save. Tegul tai atsispindi jūsų maldose.

Užtardami vietinį, nacionalinį ar pasaulinį atgimimą, prašykite Dievą sužadinti širdis, kad jos pajustų Dievo šventumą ir būtinybę atgailauti bei visiškai ir visiškai sugrįžti pas Jį.

Maldą už atgimimą reikia tęsti. Gali prireikti savaičių ar net metų, kad pamatytumėte vaisių. Pamokslininkas Džonatanas Edvardsas, prisidėjęs prie pirmojo Didžiojo prabudimo, parašė knygą, pavadintą "Nuolankus mėginimas skatinti visų Dievo žmonių aiškų susitarimą ir akivaizdų susivienijimą ypatingoje maldoje už religijos atgimimą ir Kristaus karalystės pažangą žemėje".daug apibendrina, kaip melstis už atgimimą: nuolankumas, malda susitarus su kitais ir nepaprasta malda, kuri yra drąsi, karšta ir nepaliaujama. Atkreipkite dėmesį, kad jo tikslas buvo Kristaus karalystės plėtra. Kai ateina tikras atgimimas, žmonės neįsivaizduojamai daug išgelbėjami ir atkuriami pas Dievą, ir pradedamos misijos Jo karalystei plėtoti.

11. 2 Kronikų 7:14 (NASB) "Jei mano tauta, vadinama mano vardu, nusižemins, melsis, ieškos mano veido ir nusigręš nuo savo nedorų kelių, tada išgirsiu iš dangaus, atleisiu jiems nuodėmes ir išgydysiu jų kraštą".

12. Ps 119, 37 (NLV) "Atitrauk mano akis nuo to, kas nieko verta, ir suteik man naują gyvenimą dėl savo kelių".

13. Ps 51, 10: "Sukurk man tyrą širdį, Dieve, ir atnaujink manyje tvirtą dvasią".

14. Ezechielio 36:26 "Aš duosiu jums naują širdį ir įdėsiu į jus naują dvasią; pašalinsiu iš jūsų akmeninę širdį ir duosiu jums kūnišką širdį".

15. Habakuko 3, 1-3 "Pranašo Habakuko malda. Apie šigionotą. 2 Viešpatie, aš girdėjau apie tavo šlovę, stoviu baimėje dėl tavo darbų, Viešpatie. Pakartok juos mūsų dienomis, mūsų laikais padaryk juos žinomus, rūstybėje prisimink gailestingumą. 3 Dievas atėjo iš Temano, Šventasis nuo Parano kalno. Jo šlovė uždengė dangų, jo šlovė pripildė žemę".

16. Mato 7:7 (NLT) "Prašykite, ir gausite, ko prašote, ieškokite, ir rasite, belskite, ir durys jums bus atidarytos."

17. Ps 42, 1-5 "Kaip elnias ilgisi vandens upelių, taip mano siela ilgisi tavęs, mano Dieve. 2 Mano siela trokšta Dievo, gyvojo Dievo. Kada galėsiu eiti ir susitikti su Dievu? 3 Mano ašaros buvo mano maistas dieną ir naktį, o žmonės visą dieną man sako: "Kur tavo Dievas?" 4 Tai prisimenu, kai išlieju savo sielą: kaip eidavau į Dievo namus, saugomas Galingojodžiaugsmo šūksniais ir šlovinimo šūksniais šventinėje minioje. 5 Kodėl, mano siela, esi nusiminusi? Kodėl manyje toks nerimas? Sudėk savo viltį į Dievą, nes aš dar šlovinsiu Jį, savo Gelbėtoją ir savo Dievą".

18. Danieliaus 9,4-6 "Aš meldžiausi Viešpačiui, savo Dievui, ir išpažinau: "Viešpatie, didysis ir nuostabusis Dieve, kuris laikaisi savo meilės sandoros su tais, kurie jį myli ir laikosi jo įsakymų, 5 mes nusidėjome ir pasielgėme neteisingai. Buvome nedori ir maištavome, nusigręžėme nuo tavo įsakymų ir įstatymų. 6 Mes neklausėme tavo tarnų pranašų, kurie tavo vardu kalbėjo mūsų karaliams, kunigaikščiamsir mūsų protėviams, ir visiems krašto žmonėms."

19. Ps 85, 6 "Argi tu mūsų vėl neatgaivinsi, kad tavo tauta džiaugtųsi tavimi?"

20. Ps 80, 19: "Atgaivink mus, Viešpatie, visagali Dieve, nušviesk mums savo veidą, kad būtume išgelbėti".

Negalima reklamuoti atgimimo

XX a. pradžioje ir XX a. viduryje bažnyčios visoje pietinėje JAV dalyje vasaros mėnesiais skelbdavo apie savaitę (ar daugiau) trunkantį atgimimą. Jos pasikviesdavo specialų kalbėtoją, o bendruomenė kviesdavo savo draugus ir kaimynus ateiti į kiekvieną vakarą vykstančius susirinkimus. Kartais būdavo pastatoma didelė palapinė, kad tilptų papildoma minia žmonių. Žmonės būdavo išgelbėjami, o daugelis atkritusių krikščioniųTai buvo vertingas siekis, bet paprastai jis nepaveikdavo ištisų miestų ir nepradėdavo misijų.

Tačiau kai kurie asmenys, išgelbėti ar dvasiškai atsinaujinę šiuose susirinkimuose, vėliau pakeitė pasaulį dėl Dievo. Vienas iš jų buvo penkiolikmetis Bilis Grehemas. Prieš atgimimo susirinkimus jo tėvas ir kiti verslininkai visą dieną meldėsi, kad Dievas prikeltų žmogų iš Šarlotės (Šiaurės Karolina), kuris skelbtų Evangeliją iki pat žemės pakraščių. Susirinkimuose Bilis giliainuteisė savo nuodėmingumą ir ėjo į priekį priimti Kristaus.

Tačiau didieji pasaulio atgimimo judėjimai įvyko ne todėl, kad kažkas iškabino ženklus ir žiniasklaidoje reklamavo specialius susirinkimus. Tik Šventoji Dvasia gali atnešti atgimimą. Organizuoti ir reklamuoti specialius susirinkimus yra puiku, bet mes negalime manipuliuoti Šventąja Dvasia. Atgimimas nėra įvykis - tai žemę sukrečiantis, suverenus Dievo darbas.

21. Mt 15, 8 "Šitie žmonės mane gerbia lūpomis, bet jų širdys toli nuo manęs".

22. Jn 6, 44: "Niekas negali ateiti pas mane, jei mane siuntęs Tėvas jų nepatrauks, ir aš juos prikelsiu paskutiniąją dieną".

23. Jn 6, 29 "Jėzus jiems atsakė: "Tai yra Dievo darbas, kad jūs tikite tą, kurį jis siuntė".

24. Apreiškimo 22, 17: "Dvasia ir nuotaka sako: "Ateik!" Ir kas girdi, tegul sako: "Ateik!" Ir ištroškęs tegul ateina; kas trokšta, tegul semia gyvybės vandenį be saiko."

25. Jn 3, 6: "Kūnas gimdo kūną, o Dvasia gimdo dvasią."

Kodėl nematome atgimimo?

Esame dvasiškai šalti, leidžiame, kad mus blaškytų žemiški dalykai, ir esame patenkinti esama padėtimi. Neįsipareigojame karštai, nuolatinei maldai. Jei norime išvysti didelį Dievo judėjimą, mums reikia grupės šventųjų, atsidavusių nuolatinei maldai su drąsiais lūkesčiais.

Daugelis tapatina "atgimimą" su emociniais išgyvenimais ar tam tikra išorine išraiška. Nors tikrasis atgimimas gali būti emocinis, jo rezultatas yra atgaila, šventumas, širdys, degančios dėl Dievo, ir išėjimas į pjūties laukus, kad į karalystę būtų atvesta daugiau žmonių.

26. Apreiškimo 2,4 "Bet aš turiu prieš tave tai, kad tu apleidai meilę, kurią turėjai iš pradžių".

27. Mato 24,12 "Kadangi daugėja nedorybių, daugumos meilė atšals".

28. Mato 6:24 (ESV) "Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams, nes arba vieno jis nekenčia, o kitą myli, arba vienam yra atsidavęs, o kitą niekina. Negalima tarnauti Dievui ir pinigams."

29. Ef 6, 18: "Visuomet melskitės Dvasioje, visomis maldomis ir maldavimais. Dėl to budėkite su visu ištvermingumu, maldaudami už visus šventuosius".

30. Jeremijo 29,13 "Jūs ieškosite manęs ir rasite mane, kai ieškosite manęs visa širdimi".

Atgimimas mūsų širdyje

Net vienas dvasiškai atsinaujinęs žmogus, gyvenantis paklusniai ir artimai bendraudamas su Dievu, gali sukelti atgimimą, kuris išplis į daugelį. Asmeninis atgimimas prasideda nuo rimto Dievo žodžio studijavimo, įsigilinimo į tai, ką Jis sako, ir prašymo, kad Šventoji Dvasia padėtų mums tai suprasti ir pritaikyti savo gyvenime. Turime paklusti Jo žodžiui. Turime peržiūrėti savo vertybes ir įsitikinti, ar jos atitinka mūsų vertybes.Jam atskleidus nuodėmę mūsų gyvenime, turime ją išpažinti ir atgailauti.

Turime būti tikri, kad Jėzus yra mūsų gyvenimo Šeimininkas ir Viešpats, o ne patys bandyti valdyti šou. Turime peržiūrėti savo dienotvarkę ir čekių knygelę: ar iš jų matyti, kad Dievas yra pirmoje vietoje?

Turime skirti laiko asmeniniam šlovinimui, garbinimui ir maldai.

  • "Visuomet melskitės Dvasioje, visokeriopai melsdamiesi ir prašydami. Dėl to ištvermingai budėkite melsdamiesi už visus šventuosius." (Efeziečiams 6, 18)

31. Ps 139, 23-24 "Ištirk mane, Dieve, ir pažink mano širdį, ištirk mane ir pažink mano neramius sumanymus. 24 Ištirk, ar nėra manyje kokio nors pikto kelio, ir vesk mane amžinuoju keliu".

32. Ps 51, 12 (ESV) "Atgaivink man savo išgelbėjimo džiaugsmą ir palaikyk mane savo dvasia".

33. Apaštalų darbų 1, 8 "Bet jūs gausite galią, kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, ir būsite mano liudytojai Jeruzalėje, visoje Judėjoje, Samarijoje ir iki pat žemės pakraščių".

34. Mato 22,37 "Jis jam tarė: "Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu".

Nustokite žaisti žaidimus ir ieškokite Dievo veido.

Vienas dalykas yra klausytis pamokslo ar skaityti Šventąjį Raštą, o kitas dalykas - juos įsisavinti. Kartais einame per dvasingumo judesius, neleisdami Šventajai Dvasiai valdyti mūsų minčių ir veiksmų.

  • "Jei mano tauta, vadinama mano vardu, nusižemins, melsis, ieškos mano veido ir nusigręš nuo savo nedorų kelių, aš išgirsiu iš dangaus, atleisiu jiems nuodėmes ir išgydysiu jų kraštą" (2 Kronikų 7, 14).
  • "Kai Tu sakei: 'Ieškokite mano veido', mano širdis Tau atsakė: 'Tavo veido, Viešpatie, ieškosiu'" (Ps 27, 8).

35. 1 Pt 1, 16 "nes parašyta: "Būkite šventi, nes aš esu šventas".

36. Romiečiams 12,2 "Nebūkite panašūs į šį pasaulį, bet atsinaujindami keiskite savo protą, kad bandydami atpažintumėte, kokia yra Dievo valia, kas gera, priimtina ir tobula".

37. Ps 105, 4 "Ieškokite Viešpaties ir jo stiprybės, nuolat ieškokite jo veido".

38. Michėjas 6, 8: "Jis parodė tau, mirtingasis, kas gera. Ir ko Viešpats reikalauja iš tavęs? Elgtis teisingai, mylėti gailestingumą ir nuolankiai vaikščioti su savo Dievu".

39. Mt 6, 33 "Bet pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai jums bus pridėta".

Atgimimo įrodymai

Atgaivinimas prasideda nuo atgailos. Žmonės jaučia gilų įsitikinimą dėl nuodėmingų įpročių, kuriuos anksčiau ignoravo ar racionalizavo. Jie išgyvena savo nuodėmę ir visiškai atsiduoda Dievui, nusigręždami nuo nuodėmės. Ego ir išdidumas išnyksta, nes tikintieji stengiasi mylėti ir gerbti kitus labiau už save.

Jėzus yra viskas. Kai žmonės atgimsta, jie negali atsidžiaugti Dievo garbinimu, Jo žodžio studijavimu, bendravimu su kitais tikinčiaisiais ir dalijimusi Jėzumi. Jie apleidžia smulkias pramogas, kad galėtų praleisti laiką ieškodami Dievo veido. Atgaivinti žmonės tampa aistringi maldai. Jie jaučia Kristaus artumą ir labai trokšta, kad Šventoji Dvasia juos visiškai valdytų. Nauji susirinkimaidažnai atsiranda ten, kur verslininkai, moterų grupės, koledžų studentai ir kiti asmenys susitinka melstis, studijuoti Bibliją ir ieškoti Dievo veido.

"Jie atsidavė apaštalų mokymui, bendravimui, duonos laužymui ir maldai" (Apd 2, 42).

Atgaivinti žmonės patiria gilią naštą dėl pražuvusiųjų. Jie tampa radikaliais evangelistais, dalijančiais Jėzų savo neišgelbėtiems draugams, šeimos nariams, kolegoms ir atsitiktinai sutiktiems žmonėms. Ši našta dažnai paskatina imtis tarnavimo ar misijų ir padidinti finansinę paramą šioms pastangoms. Didieji atgimimai dažnai paskatina naują dėmesį pasaulinėms misijoms.

"Mes negalime nustoti kalbėti apie tai, ką matėme ir girdėjome" (Apd 4, 20).

Atgaivinti žmonės gyvena neįtikėtiname džiaugsme. Juos užvaldo Viešpaties džiaugsmas, ir tai pasireiškia giedojimu, didele energija ir antgamtine meile kitiems.

"... ir tą dieną jie aukojo dideles aukas ir džiaugėsi, nes Dievas jiems suteikė didelį džiaugsmą, džiaugėsi ir moterys bei vaikai, ir Jeruzalės džiaugsmas buvo girdimas iš toli" (Nehemijo 12:43).

40. Joelis 2, 28-32 "Paskui išliesiu savo Dvasią ant visų žmonių. Jūsų sūnūs ir dukterys pranašaus, seneliai sapnuos sapnus, jaunuoliai matys regėjimus. 29 Net ant savo tarnų, vyrų ir moterų, tomis dienomis išliesiu savo Dvasią. 30 Parodysiu stebuklų danguje ir žemėje, kraujo, ugnies ir dūmų pliūpsnių. 31 Saulė pavirs tamsa irmėnulį į kraują prieš ateinant didžiai ir baisiai VIEŠPATIES dienai. 32 Ir kiekvienas, kuris šaukiasi VIEŠPATIES vardo, bus išgelbėtas, nes Siono kalne ir Jeruzalėje bus išgelbėjimas, kaip VIEŠPATS sakė, tarp išlikusiųjų, kuriuos VIEŠPATS pašaukia".

41. Apd 2, 36-38 "Todėl tegul visas Izraelis būna tuo tikras: Dievas šitą Jėzų, kurį jūs nukryžiavote, padarė ir Viešpačiu, ir Mesiju". 37 Tai išgirdę, žmonės susigraudino ir klausė Petrą bei kitus apaštalus: "Broliai, ką mums daryti?" 38 Petras atsakė: "Atsiverskite ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus vardu savo nuodėmėms atleisti. Ir jūsgauti Šventosios Dvasios dovaną."

42. Apreiškimo 2, 5: "Taigi atsimink, iš kur esi nukritęs, atgailauk ir daryk pirmuosius darbus, kitaip greitai ateisiu pas tave ir pašalinsiu tavo žvakidę iš jos vietos, jei neatsiversi".

43. Apd 2, 42 "Jie atsidėjo apaštalų mokymui ir bendravimui, duonos laužymui ir maldai".

44. 2 Korintiečiams 5,17 "Taigi, jei kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys: sena praėjo, nauja yra čia!"

Kas atsitinka, kai ateina atgimimas?

  1. Prabudimai: Žmonės masiškai ateina pas Viešpatį, bažnyčios pilnos, klesti moralė, mažėja nusikalstamumas, atsisakoma girtavimo ir priklausomybių, keičiasi kultūra. Atkuriama branduolinė šeima, nes tėvai užima dvasinio namų vadovo vietą, o vaikai auginami pamaldžiose šeimose su abiem tėvais. Praeities didieji prabudimaipaskatino socialinių reformų judėjimus, pavyzdžiui, kalėjimų reformą ir vergovės panaikinimą.
  2. Evangelizacija ir misijos sparčiai auga. Moravijos atgimimas davė pradžią šiuolaikinių misijų judėjimui, kai vos 220 žmonių turinti bendruomenė per 25 metus išsiuntė 100 misionierių. Per Antrąjį didįjį prabudimą į Kristų atėjo pusė Jeilio universiteto studentų. Maždaug pusė šių naujai atsivertusiųjų įsipareigojo tarnauti. Kolegijų studentai įkūrė Studentų savanorių judėjimą, kurio tikslas buvo "Pasaulio evangelizacija perŠi karta", pagal kurią per ateinančius 50 metų 20 000 žmonių išvyks į užsienį.

45. Iz 6, 1-5 "Tais metais, kai mirė karalius Uzijas, mačiau Viešpatį, aukštai išaukštintą, sėdintį soste, ir jo apsiaustas užpildė šventyklą. 2 Virš jo buvo serafimai, kiekvienas su šešiais sparnais: dviem sparnais jie dengė veidus, dviem - kojas, dviem - skraidė. 3 Jie šaukė vienas kitam: "Šventas, šventas, šventas yra Viešpats Visagalis, visasŽemė pilna jo šlovės". 4 Jiems girdint, drebėjo durų staktos ir slenksčiai, šventykla prisipildė dūmų. 5 "Vargas man!" - sušukau, - "aš esu sugniuždytas! Aš esu nešvarių lūpų žmogus ir gyvenu tarp nešvarių lūpų tautos, o mano akys matė Karalių, visagalį Viešpatį". 6 "Vargas man!" - sušukau aš.

46. Mato 24:14 (ESV) "Ir ši karalystės Evangelija bus skelbiama visame pasaulyje kaip liudijimas visoms tautoms, ir tada ateis pabaiga".

Taip pat žr: 60 epinių Biblijos eilučių apie Velykų sekmadienį (Jis prisikėlė)

47. Nehemijo 9,3 "Jie atsistojo savo vietoje ir ketvirtadalį dienos skaitė Viešpaties, savo Dievo, Įstatymo knygą, o ketvirtadalį dienos išpažino ir garbino Viešpatį, savo Dievą".

48. Izaijo 64,3 "Nes kai tu padarei nuostabių dalykų, kurių nesitikėjome, tu nusileidai, ir kalnai drebėjo prieš tave".

Didieji istorijos atgimimai

  1. Moravijos atgimimas : 1722 m. nuo religinio persekiojimo Bohemijoje ir Moravijoje bėgančios grupės rado prieglobstį grafo Zinzendorfo dvare Vokietijoje. 220 žmonių kaime buvo iš įvairių protestantų grupių, ir jie ėmė ginčytis dėl nesutarimų. Zinzendorfas paskatino juos melstis ir studijuoti Šventąjį Raštą apie vienybę.

Liepos 27 d. jie pradėjo karštai melstis, kartais net per naktį. Net vaikai susirinko melstis. Vieno susirinkimo metu susirinkusieji, apimti Šventosios Dvasios, krito ant grindų ir meldėsi bei giedojo iki vidurnakčio. Jie taip troško Dievo žodžio, kad pradėjo rinktis tris kartus per dieną - 5 ir 7.30 val. ryto bei 21 val. vakaro po dienos darbų. Jie taip troško melstis, kadpradėjo 24 valandų maldos grandinę, kuri truko 100 metų, o žmonės įsipareigojo melstis po vieną valandą.

Beveik pusę savo nedidelės grupės jie išsiuntė misionieriauti po visą pasaulį. Viena šių misionierių grupė paveikė Džoną ir Čarlzą Veslį (John and Charles Wesley), kad šie patikėtų Kristumi. 1738 m. kita grupė susitiko su broliais Vesliais ir Džordžu Vitfildu (George Whitfield) Londone ir sukėlė Pirmąjį didįjį prabudimą Anglijoje.

  • Pirmasis didysis prabudimas: XVII a. Amerikoje bažnyčios buvo mirusios, daugeliui jų vadovavo neišgelbėti pastoriai. 1727 m. Naujojo Džersio olandų reformatų bažnyčios pastorius Teodoras Frelinghuysenas pradėjo pamokslauti apie asmeninio santykio su Kristumi poreikį. Daug jaunų žmonių atsiliepė ir buvo išgelbėti, jie darė įtaką vyresniems nariams, kad šie patikėtų Kristumi.

Po kelerių metų Džonatanas Edvardsas savo pamokslais ėmė skverbtis į savo Masačusetso bendruomenės apatiją. Jam sakant pamokslą "Nusidėjėliai pikto Dievo rankose", susirinkusieji ėmė raudoti dėl nuodėmės. Per šešis mėnesius trys šimtai žmonių atsivertė pas Kristų. Edvardso raštai apie tikro atgimimo įrodymus paveikė ir Ameriką, ir Angliją, ir tarnai ėmė melstis už atgimimą.

Džonas ir Čarlzas Vesliai ir jų draugas Džordžas Vitfildas (George Whitfield) keliavo po Angliją ir Ameriką, dažnai pamokslaudami lauke, nes bažnyčios buvo per mažos, kad sutalpintų minias žmonių. Prieš susirinkimus Vitfildas melsdavosi valandų valandas, kartais visą naktį. Džonas Veslis (John Wesley) melsdavosi vieną valandą ryte ir dar vieną valandą vakare. Jie pamokslavo apie atgailą, asmeninį tikėjimą, šventumą ir maldos svarbą.Milijonui žmonių atėjus pas Kristų, sumažėjo girtuokliavimas ir smurtas. Susikūrė mažos grupelės, kurios studijavo Bibliją ir drąsino vieni kitus. Žmonės buvo fiziškai išgydomi. Susiformavo evangelikų krikščionių denominacijos.

  • Antrasis didysis prabudimas: XIX a. pradžioje, augant JAV gyventojų skaičiui ir plečiantis į vakarus, pasienyje trūko bažnyčių. Kad pasiektų žmones, dvasininkai pradėjo rengti stovyklų susirinkimus. 1800 m. Kentukyje vykusiame stovyklos susirinkime tris dienas pamokslavo keli presbiterionų dvasininkai, o ketvirtą dieną - du metodistų pamokslininkai. Įtikinimas nuodėme buvo toks stiprus, kad žmonės griuvo ant žemės.

Stovyklų susirinkimai tęsėsi įvairiose vietose, o į juos atvykdavo daugiau kaip 20 000 žmonių. Tokie pastoriai kaip presbiterionas Čarlzas Finnis (Charles Finney) ėmė kviesti žmones priimti Kristų, ko anksčiau nebuvo daroma. Dėl šio didžiulio atgimimo, kuris taip pat ragino panaikinti vergiją, buvo įkurta dešimtys tūkstančių naujų metodistų, presbiterionų ir baptistų bažnyčių.

  • Velso atgimimas: 1904 m. amerikiečių evangelistas R. A. Torrey pamokslavo Velse apatiškoms bendruomenėms, tačiau rezultatai buvo menki. Torrey paskelbė pasninko ir maldos dieną. Tuo tarpu jaunas Velso dvasininkas Evanas Robertsas jau 10 metų meldėsi už atgimimą. 1904 m. Torrey maldos dieną Robertsas dalyvavo susirinkime, kuriame buvo priverstas visiškai pasišvęsti Dievui.keliauti per visą Velsą, kad papasakotų apie išgelbėtoją."

Evansas pradėjo susitikinėti su savo bažnyčios jaunimu, ragindamas atgailauti ir išpažinti nuodėmes, viešai išpažinti Kristų, paklusti ir atsiduoti Šventajai Dvasiai. Kai jaunuoliai prisipildė Šventosios Dvasios, jie pradėjo keliauti su Evansu į įvairias bažnyčias. Jaunuoliai dalijosi savo liudijimais, o Evansas meldėsi ant kelių. Dažnai jis net nesakydavo pamokslų, nes bangomisįsitikinimas sujaudino susirinkusiuosius, prasidėjo nuodėmių išpažinimas, maldos, giedojimas ir liudijimai.

Judėjimas spontaniškai išplito bažnyčiose ir koplyčiose. Šimtai angliakasių susirinkdavo po žeme skaityti Biblijos, melstis ir giedoti giesmių. Šiurkštūs angliakasiai nustojo keiktis, ištuštėjo grotos, sumažėjo nusikalstamumas, ištuštėjo kalėjimai, liovėsi lošti azartiniai žaidimai. Šeimos susitaikė ir pradėjo melstis kartu, žmonės pamėgo Biblijos studijas, daugelis grąžino skolas. Daugiau kaip 200 000per metus pas Viešpatį atėjo žmonių. Atgimimo ugnis išplito Europoje, Amerikoje, Azijoje, Australijoje ir Afrikoje.

Atgimimo pavyzdžiai Biblijoje

  1. Skrynia grįžta į Jeruzalę (2 Samuelio 6): Prieš Dovydui tampant Izraelio karaliumi, filistinai buvo pavogę Sandoros skrynią ir padėjo ją savo pagoniškoje šventykloje, bet paskui ėmė dėtis baisūs dalykai, todėl jie grąžino skrynią Izraeliui. Tapęs karaliumi Dovydas pasiryžo perkelti skrynią į Jeruzalę. Dovydas vadovavo vyrams, nešantiems skrynią, šokdamas ir didingai švęsdamas, kai jie aukojo Dievui. Visi Izraelio žmonės išėjo suSkrynia reiškė Dievo buvimą tarp žmonių ir pradėjo dvasinį atgimimą valdant Dovydui, vyrui pagal Dievo širdį.
  2. Ezekijas vėl atidaro šventyklą (2 Kronikų 29-31): Ezekijas tapo Judo karaliumi būdamas 25 metų, po didelės dvasinės tamsos laikotarpio, kai ankstesni karaliai buvo uždarę šventyklą ir garbino netikrus dievus. Pirmąjį savo valdymo mėnesį Ezekijas vėl atvėrė šventyklos duris ir liepė kunigams apvalyti save ir šventyklą. Tai padaręs, Ezekijas paaukojo auką už nuodėmę už visą Izraelį, o kunigai grojo cimbolais, arfomis ir lyromis.skambėjo šlovinimas, kai visas miestas kartu garbino Dievą. Visi nusilenkė, kai kunigai giedojo Dovydo psalmes ir džiaugsmingai šlovino.

Netrukus po to visi pirmą kartą per daugelį metų šventė Paschą. Grįžę namo, jie sudaužė netikrų dievų stabus ir visas pagoniškas šventyklas. tada jie atidavė šventyklos kunigams didžiules maisto aukas, todėl jų buvo sukrauta daugybė aplink šventyklą. Ezekijas nuoširdžiai ieškojo Viešpaties ir darė įtaką savo tautai, kad ši darytų tą patį.

  • Dievas sudrebina namus (Apd 4). Jėzui įžengus į dangų ir Šventajai Dvasiai pripildžius visus tikinčiuosius aukštutiniame kambaryje (Apd 2), Petras ir Jonas pamokslavo šventykloje, kai kunigai ir sadukiejai juos suėmė. Kitą dieną jie atvedė Petrą ir Joną pas vyriausiuosius kunigus ir tarybą, reikalaudami liautis mokyti Jėzaus vardu. Tačiau Petras jiems pasakė, kad jie turi daryti tai, kas teisinga Dievo akyse.jie negalėjo nustoti pasakoti, ką matė ir girdėjo.

Petras ir Jonas grįžo pas kitus tikinčiuosius ir papasakojo jiems, ką pasakė kunigai. Jie visi pradėjo melstis:

"O dabar, Viešpatie, atkreipk dėmesį į jų grasinimus ir duok, kad Tavo tarnai su visu pasitikėjimu kalbėtų Tavo žodį, o Tu ištiesęs ranką gydytum ir tavo šventojo tarno Jėzaus vardu vyktų ženklai ir stebuklai".

Jiems pasimeldus, vieta, kur jie buvo susirinkę, sudrebėjo, ir jie visi prisipildė Šventosios Dvasios ir pradėjo drąsiai kalbėti Dievo žodį" (Apd 4, 30-31).

49. 1 Samuelio 7,1-13 "Taigi Kiriat Jearimo vyrai atėjo ir paėmė Viešpaties skrynią. Jie nunešė ją į Abinadabo namus ant kalvos ir įšventino jo sūnų Eleazarą saugoti Viešpaties skrynią. 2 Skrynia ilgai išbuvo Kiriat Jearime - iš viso dvidešimt metų. Samuelis sutramdė filistinus prie Micpos Tada visa Izraelio tauta atsigręžė į Viešpatį. 3 Samuelis tarė visiemsizraelitams: "Jei visa širdimi grįžtate pas Viešpatį, tai atsikratykite svetimų dievų ir Aštoretų, atsiduokite Viešpačiui ir tarnaukite tik jam, ir jis išvaduos jus iš filistinų rankų". 4 Izraelitai atmetė savo baalus ir Aštoretus ir tarnavo tik Viešpačiui. 5 Tada Samuelis tarė: "Surinkite visą Izraelį į Micpą, ir aš užtarsiusu Viešpačiu už jus". 6 Susirinkę į Micpą, jie pasėmė vandens ir išliejo jį Viešpaties akivaizdoje. Tą dieną jie pasninkavo ir ten išpažino: "Mes nusidėjome Viešpačiui." Samuelis tarnavo Izraelio vadu Micpoje. 7 Kai filistinai išgirdo, kad Izraelis susirinko į Micpą, filistinų valdovai puolė juos pulti. Išgirdę apie tai, kad izraelitai susirinko į Micpą, filistinų valdovai išėjo jų pulti. Kai izraelitai išgirdo apiejį, jie bijojo dėl filistinų. 8 Jie sakė Samueliui: "Nenustok šauktis Viešpaties, mūsų Dievo, dėl mūsų, kad jis išgelbėtų mus iš filistinų rankų". 9 Tada Samuelis paėmė žindomą avinėlį ir paaukojo jį kaip visą deginamąją auką Viešpačiui. Jis šaukėsi Viešpaties dėl Izraelio, ir Viešpats jam atsakė. 10 Samueliui aukojant deginamąją auką, ViešpatsFilistinai artėjo prie Izraelio, norėdami stoti į mūšį. Tačiau tą dieną Viešpats griausmingai trenkė filistinams ir sukėlė tokią paniką, kad jie buvo išblaškyti izraelitų akivaizdoje. 11 Izraelio vyrai išbėgo iš Micpos ir, persekiodami filistinus, pakeliui juos išžudė iki vietos, esančios žemiau Bet Kar. 12 Tada Samuelis paėmė akmenį ir pastatė jį tarp Micpos ir Šeno.Jis pavadino jį Ebenezeriu, sakydamas: "Iki šiol Viešpats mums padėjo". 13 Taip filistinai buvo sutramdyti ir nustojo įsiveržti į Izraelio teritoriją. Per visą Samuelio gyvenimą Viešpaties ranka buvo nukreipta prieš filistinus".

50. 2 Kar 22,11-13 "Išgirdęs Įstatymo knygos žodžius, karalius perplėšė savo drabužius. 12 Jis davė šiuos įsakymus kunigui Hilkijui, Šafano sūnui Ahikamui, Mikėjos sūnui Akborui, sekretoriui Šafanui ir karaliaus palydovui Asajui: 13 "Eikite ir teiraukitės Viešpaties dėl manęs, tautos ir viso Judo apie tai, kas parašyta šioje knygoje, kuri buvo rasta. Didelis Viešpaties pyktis.kuris dega prieš mus, nes tie, kurie buvo prieš mus, nesilaikė šios knygos žodžių; jie nesielgė taip, kaip parašyta apie mus."

Išvada

Gyvename didžiulio blogio dienomis ir mums kaip niekada reikia atgimimo. Mes, krikščionys, turime atgailauti ir atsigręžti į Dievą visa širdimi, leisti Jo Šventajai Dvasiai veikti per mus, kai atsitrauksime nuo mus blaškančių žemiškų dalykų. Mūsų miestai, tauta ir pasaulis gali pasikeisti, bet tam reikia nuolat melstis ir ieškoti Jo veido, kad sugrįžtume prie šventumo ir dieviškų vertybių.

[i] //billygraham.org/story/the-night-billy-graham-was-born-again/




Melvin Allen
Melvin Allen
Melvinas Allenas aistringai tiki Dievo žodžiu ir atsidavęs Biblijos tyrinėtojas. Turėdamas daugiau nei 10 metų patirtį tarnaudamas įvairiose tarnybose, Melvinas išugdė gilų dėkingumą už kasdieniame gyvenime keičiančią Šventojo Rašto galią. Jis yra įgijęs teologijos bakalauro laipsnį patikimame krikščioniškame koledže ir šiuo metu studijuoja Biblijos studijų magistrantūroje. Melvino, kaip autoriaus ir tinklaraštininko, misija yra padėti žmonėms geriau suprasti Šventąjį Raštą ir pritaikyti nesenstančias tiesas savo kasdieniame gyvenime. Kai nerašo, Melvinui patinka leisti laiką su šeima, tyrinėti naujas vietas ir užsiimti visuomenine veikla.