Turinys
Biblijos eilutės apie šabo dieną
Yra tiek daug painiavos dėl to, kas yra šabo diena ir ar krikščionys privalo laikytis ketvirtojo įsakymo - šabo? Ne, krikščionys neprivalo laikytis šabo dienos, kaip teigia daugelis griežtų legalistų grupių. Tai pavojinga. Reikalavimas, kad kas nors laikytųsi šabo dienos dėl išgelbėjimo, yra išgelbėjimas tikėjimu ir darbais. Tai yra grandinių uždėjimas atgal tiems, kurie buvo laisvi nuo tų grandinių.pagal Kristų.
Taip pat žr: 25 naudingos Biblijos eilutės apie bendraamžių spaudimąŠabas yra poilsio diena, skirta prisiminti, kad Viešpats sukūrė Visatą per šešias dienas, o septintąją dieną ilsėjosi. Daugelis griežtų legalistų grupių pakeitė poilsio prasmę į visišką garbinimą.
Savo gyvenimu turėtume garbinti Dievą kiekvieną dieną, ne tik vieną savaitės dieną. Jėzus yra mūsų amžinasis šabas. Mums nereikia kovoti dėl savo išgelbėjimo. Galime ilsėtis remdamiesi Jo tobulu darbu ant kryžiaus.
Citatos
- "Išorinis šabo poilsio laikymasis yra žydų apeiginis įsakymas ir krikščionims nebėra privalomas. Sabatistai tris kartus pranoksta žydus grubiu ir kūnišku šabo prietaru." Jonas Kalvinas
- "Išgelbstintis tikėjimas - tai betarpiškas santykis su Kristumi, priėmimas, priėmimas, pasikliovimas tik Juo dėl išteisinimo, pašventinimo ir amžinojo gyvenimo Dievo malonės dėka." Charlesas Spurgeonas
- "Išteisinimas yra... tikinčiojo užbaigtas faktas; tai nėra nuolatinis procesas." John MacArthur
Kada Dievas sukūrė šabą? Septintąją sukūrimo dieną, tačiau atkreipkite dėmesį, kad tai nebuvo įsakyta. Jame nesakoma, kad žmogus turi ilsėtis ar kad žmogus turėjo sekti Dievo pavyzdžiu.
1. Pradžios 2, 2-3. Septintąją dieną Dievas baigė darbą, kurį buvo daręs, todėl septintąją dieną ilsėjosi nuo visų savo darbų. Tada Dievas palaimino septintąją dieną ir padarė ją šventą, nes joje ilsėjosi nuo visų savo kūrinijos darbų.
Išėjimo knygoje Dievas įsakė šabą, matome, kad tai buvo Jo ir Izraelio sandora.
2. Iš 20, 8-10 " Atsimink šabo dieną, laikydamas ją šventą. Šešias dienas dirbsi ir atliksi visus savo darbus, bet septintoji diena yra šabas VIEŠPAČIUI, tavo Dievui. Ją nedirbsi jokio darbo , nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo tarnas ar tarnaitė, nei tavo gyvuliai, nei joks svetimšalis, gyvenantis tavo miestuose".
3. Pakartoto Įstatymo 5:12 "Švęsk šabo dieną, laikydamasis jos šventumo, kaip Viešpats, tavo Dievas, tau įsakė".
Dievas nepavargsta, bet septintąją dieną Jis ilsėjosi. Šabas buvo sukurtas tam, kad mes pailsėtume. Mūsų kūnams reikia poilsio.
Net tarnaudami kai kurie žmonės kovoja su nuovargiu, o viena iš priežasčių yra poilsio trūkumas. Mums reikia pailsėti nuo darbo, kad atnaujintume ne tik savo kūną, bet ir dvasią. Jėzus yra šabas. Jis davė mums poilsį nuo pastangų pasiekti išgelbėjimą darbais. Vienintelis įsakymas, kuris nebuvo iš naujo patvirtintas Naujajame Testamente, yra šabas. Kristus yra mūsų poilsis.
4. Mk 2, 27-28 "Tada jis jiems tarė: 'Šabas padarytas žmogui, o ne žmogus šabui. Taigi Žmogaus Sūnus yra net šabo Viešpats'".
5. Žyd 4, 9-11 "Taigi Dievo tautai lieka šabo poilsis, nes kiekvienas, kuris įžengia į Dievo poilsį, taip pat ilsisi nuo savo darbų, kaip ir Dievas nuo savo darbų. Tad visomis išgalėmis stenkimės įžengti į tą poilsį, kad niekas nepražūtų, sekdamas jų nepaklusnumo pavyzdžiu."
6. Iš 20, 11: "Nes per šešias dienas Viešpats sukūrė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose yra, o septintąją dieną ilsėjosi. Todėl Viešpats palaimino šabo dieną ir padarė ją šventą".
7. Mt 11, 28 "Ateikite pas mane visi pavargę ir prislėgti, ir aš jus atgaivinsiu." - (Poilsio Biblijos eilutės)
Saugokitės žmonių, pavyzdžiui, kai kurių Septintosios dienos adventistų, kurie moko, kad norint būti išgelbėtam reikia laikytis šeštadienio šabo.
Pirma, išgelbėjimas yra tik per tikėjimą į Kristų. Jis nėra išlaikomas dėl to, ką jūs darote. Antra, pirmieji krikščionys rinkdavosi pirmąją savaitės dieną. Sekmadienį jie rinkdavosi Kristaus prisikėlimo garbei. Niekur Šventajame Rašte nesakoma, kad šabas pasikeitė iš šeštadienio į sekmadienį.
8. Apd 20, 7: "Pirmąją savaitės dieną susirinkome laužyti duonos. Paulius kalbėjo žmonėms ir, kadangi kitą dieną ketino išvykti, kalbėjo iki vidurnakčio".
9. Apreiškimo 1, 10 "Viešpaties dieną buvau Dvasioje , ir išgirdau už savęs garsų balsą, panašų į trimito garsą".
10. 1 Kor 16, 2 "Pirmąją savaitės dieną kiekvienas iš jūsų turi ką nors atidėti ir taupyti pagal tai, kaip jam sekasi, kad nereikėtų rinkti, kai ateisiu."
Apaštalų darbuose Jeruzalės taryba nusprendė, kad krikščionys pagonys neprivalo laikytis Mozės įstatymo.
Jei šabo laikymasis būtų buvęs privalomas, apaštalai tai būtų nurodę Apaštalų darbų knygoje 15. Kodėl apaštalai neprivertė pagonių krikščionių laikytis šabo? Jie būtų tai padarę, jei tai būtų buvę privaloma.
11. Apd 15, 5-10 "Tuomet kai kurie tikintieji, priklausantys fariziejų partijai, atsistojo ir pasakė: "Pagonys turi būti apipjaustyti ir iš jų reikalaujama laikytis Mozės įstatymo." Apaštalai ir vyresnieji susirinko apsvarstyti šio klausimo. Po ilgų diskusijų Petras atsistojo ir kreipėsi į juos: "Broliai, jūs žinote, kad prieš kurį laiką Dievas padarė tarp jūsų pasirinkimą, kad pagonys išgirstų iš manolūpas Evangelijos žinią ir tiki. Dievas, kuris pažįsta širdis, parodė, kad juos priėmė, duodamas jiems Šventąją Dvasią, kaip ir mums." Jis nedarė skirtumo tarp mūsų ir jų, nes tikėjimu apvalė jų širdis. Tad kodėl dabar bandote išbandyti Dievą, uždėdami pagonims ant kaklo jungą, kurio nei mes, nei mūsų protėviai negalėjome pakelti?
12. Apd 15, 19-20 "Todėl, mano sprendimu, neturėtume apsunkinti pagonių, kurie atsigręžia į Dievą. Vietoj to turėtume jiems rašyti, kad jie susilaikytų nuo stabais sutepto maisto, nuo ištvirkavimo, nuo pasmaugtų gyvulių mėsos ir nuo kraujo".
Dauguma žmonių, sakančių, kad šabas yra būtinas, nesilaiko šabo taip, kaip jis buvo švenčiamas Senajame Testamente.
Jie nori laikytis Senojo Testamento įstatymo, tačiau jo laikosi ne taip rimtai. Šabo įsakymas reikalavo nedirbti jokio darbo. Negalėjai rinkti lazdų, negalėjai keliauti praėjus šabo dienos kelionei, negalėjai eiti pasiimti maisto šabo dieną ir t. t.
Daugelis žmonių nori laikytis Senojo Testamento šabo, bet jo nesilaiko. Daugelis gamina maistą, keliauja, eina į turgų, dirba kiemo darbus ir t. t. Kur nubrėžti ribą?
13. Iš 31,14 "Todėl švęskite šabą, nes jis jums šventas. Kiekvienas, kuris jį išniekintų, bus nubaustas mirtimi; kas per jį dirbtų kokį nors darbą, tas bus išnaikintas iš savo tautos".
14. Iš 16, 29: "Atminkite, kad Viešpats davė jums šabą, todėl šeštąją dieną duoda duonos dviem dienoms. Septintąją dieną visi turi pasilikti ten, kur yra, niekam nevalia išeiti".
15. Iš 35, 2-3: "Kiekvieną savaitę turite šešias dienas įprastiniam darbui, bet septintoji diena turi būti visiško poilsio šabas, šventa diena, skirta Viešpačiui. Kas tą dieną dirba, turi būti nubaustas mirtimi. Per šabą nė viename savo būste neturite net ugnies kūrenti."
16. Skaičių 15, 32-36 "Izraelitams būnant dykumoje, buvo rastas žmogus, šabo dieną renkantis malkas. Tie, kurie rado jį renkantį malkas, atvedė jį pas Mozę, Aaroną ir visą susirinkimą, ir jie jį sulaikė, nes nebuvo aišku, ką su juo daryti. Tada Viešpats tarė Mozei: "Tas žmogus turi mirti. Visas susirinkimas turi jį užmušti akmenimis už stovyklos ribų." Taip ir padarė.susirinkusieji išvedė jį už stovyklos ribų ir užmušė akmenimis, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei.
17. Apd 1, 12 Jie grįžo į Jeruzalę nuo kalno, vadinamo Alyvų kalnu, kuris yra netoli Jeruzalės, už šabo dienos kelio.
Neturėtume teisti tokių dalykų kaip šabas.
Paulius niekada nesakė pagonims, kad jie turi laikytis šabo. Nė karto. Tačiau jis sakė, kad niekada neleiskite, jog kas nors jus teistų, kai kalbama apie šabą.
Daugelis septintosios dienos adventistų ir kitų šabatistų šabatizmą laiko svarbiausiu dalyku krikščionybėje. Daugelio žmonių šabo laikymasis susijęs su legalizmu.
18. Kol 2, 16-17 "Todėl tegul niekas jūsų nesprendžia pagal tai, ką valgote ar geriate, arba pagal religinę šventę, Naujojo mėnesio šventę ar šabo dieną. Tai yra būsimųjų dalykų šešėlis, tačiau tikrovė yra Kristuje".
19. Rom 14, 5-6 " Vienas žmogus vieną dieną laiko šventesne už kitą, kitas - visas dienas vienodomis. Kiekvienas turi būti visiškai įsitikinęs savo protu. Kas vieną dieną laiko ypatinga, tas taip daro Viešpačiui. Kas valgo mėsą, tas taip daro Viešpačiui, nes dėkoja Dievui, o kas susilaiko, tas taip daro Viešpačiui ir dėkoja Dievui".
Taip pat žr: 25 svarbiausios Biblijos eilutės apie atsitraukimą (reikšmė ir pavojai)Viešpatį turėtume garbinti kasdien, ne tik vieną dieną, ir neturėtume teisti žmonių pagal tai, kurią dieną jie pasirenka garbinti Viešpatį. Kristuje esame laisvi.
20. Galatams 5,1 "Kristus mus išlaisvino, todėl tvirtai stovėkite ir nebesiduokite vergijos jungui."
21. Korintiečiams 3,17 "Viešpats yra Dvasia, o kur Viešpaties Dvasia, ten laisvė."
Kristus įvykdė Senojo Testamento sandorą. Mes nebesivadovaujame įstatymu. Krikščionys yra malonės valdžioje. Šabas buvo tik būsimų dalykų šešėlis. Kolosiečiams 2:17 ... Jėzus yra mūsų šabas ir mes esame išteisinami vien tik tikėjimu.
22. Romiečiams 6,14 "Juk nuodėmė nebus jūsų valdovė, nes esate ne įstatymo, bet malonės valdžioje".
23. Galatams 4,4-7 "Bet kai atėjo nustatytas laikas, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, gimusį pagal įstatymą, kad atpirktų tuos, kurie buvo pagal įstatymą, ir kad mes gautume įvaikystę į sūnus. Kadangi jūs esate jo sūnūs, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, Dvasią, kuri šaukia: "Abba, Tėve!" Taigi jūs jau nebe vergai, bet Dievo vaikai, o kadangi esate jo vaikai, Dievas padarė justaip pat paveldėtojas."
24. Jn 19, 30 "Gavęs rūgštaus vyno, Jėzus tarė: "Atlikta", nulenkė galvą ir atidavė savo dvasią".
25. Rom 5, 1: "Taigi, išteisinti tikėjimu , turime taiką su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų".
Premija
Efeziečiams 2,8-9 "Jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir tai ne iš savęs: tai Dievo dovana, o ne darbais, kad niekas nesigirtų".